Nors kiekviena, net ir smulkiausia, taksi įmonė turi savo atskirą dispečerinę, kuri skambučius priima visą parą, bet pranešti apie skriaudžiamą gamtą buvo kebliau nei gauti automobilį kur nors į miesto pakraštį.
Iki šios vasaros sistema veikdavo taip: bendrojo pagalbos centro budintysis gaudavo pranešimą, tarkim, apie galimą brakonieriavimą teritorijoje, tada atsiversdavo atskirą sąrašą su tame rajone budinčių pareigūnų sąrašu ir susisiekdavo su jais. Tai ne tik užtrukdavo, bet ir ne visada būdavo tikslu.
„Žmonės ne visada žino kam paskambinti tiesiogiai. Ne visada ir inspektoriai gali atsiliepti. Dabar tvarka daug paprastesnė – paskambinę bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešėjai akimirksniu nukreipiami į mūsų dispečerinę, kur sėdi profesionalai ir gali nukreipti žmones teisingai“, – sakė Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Šiu metu Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centre budintis pareigūnas turi ne tik specifinį išmanymą, bet ir specialių priemonių, kurios taupo ne tik inspektorių laiką, bet ir valstybes lėšas.
Budintysis, realiu laiku žemėlapyje matydamas visų dirbančių ekipažų vietą, gali pareigūnus pasiųsti ir iš gretimo rajono. Iki tol inspektoriams didelę laiko dalį surydavo eismo įvykiuose žuvusių žvėrių fiksavimas, nors jų darbas buvo gan formalus – apžiūrėdavo įvykio vietą ir iškviesdavo to rajono medžiotojų būrelio atstovą, kuris maitą išveždavo utilizuoti. Dabar dispečeriai kontaktuoja tiesiogiai su medžiotojais.
Per šių metų sausio mėnesį Aplinkos ministerijos dispečerinė gavo 529 pranešimus, bet tik 62 iš jų buvo gauti tiesiogiai. Likę nukreipti per bendrąjį pagalbos centrą. Taupant kartais pažeidimui išaiškinti svarbias minutes, pravartu atsiminti ir tiesioginį dispečerinės telefono numerį: (8-5) 273 2995.
„Daugiausiai pažeidimų yra dėl žvejybos, medžioklės, aplinkos teršimo ir eismo įvykių su gyvūnais. Sausį gautas 51 pranešimas dėl medžioklės pažeidimų, 57 dėl žvejybos pažeidimų, 245 dėl įvykių su gyvūnais, 29 dėl atliekų deginimo, 18 dėl atliekų netvarkymo, 20 dėl vandens ir 19 dėl oro taršos, 16 dėl neteisėtų kirtimų, 9 avarijos 13 kitų pažeidimų bei suteiktos 35 konsultacijos.
„Džiaugiuosi, kad visuomenė tampa intelektuali ir supranta, koks vertingas turtas, mūsų visų turtas, yra aplinka. Dispečerinė pasiteisino. Sunku paskaičiuoti finansiškai, o kartais ir neįmanoma, bet įsivaizduokite, kad koks nors naftos išsiliejimas. Kiekviena valanda gali virsti labai dideliais skaičiais ir žala gamtai“, – kalbėjo ministras.
Dispečerinė leidžia efektyviai išnaudoti ir būdravimo sistemą. Nuo praėjusių metų gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai gali dirbti ir būdravimo metodu. Po darbo valandų, šventėmis, savaitgaliai, inspektoriai įsipareigoja būti pasiruošę bet kuriuo metu greitai reaguoti į iškvietimą. Iki tol jiems mokamas 10 procentų valandinis atlyginimas, o gavus pranešimą – mokamas visas atlygis.
„Nujautėme, kad būdravimo sistema veiks gerai, bet dar buvo šiokių tokių dvejonių. Bijojome, kad gal inspektoriai žiūrės aplaidžiau, bet tos dvejonės nepasiteisino. Viskas veikia. Sausį inspektoriai vyko nedarbo metu vyko į 93 iškvietimus. Tik 15 atvejų nepasiteisino. Likusiais – nustatyti aplinkos apsaugos pažeidimai, sulaikyti brakonieriai ir panašiai. Mūsų pagrindinė užduotis yra fiksuoti grubius pažeidimus, o šiuo atveju mums greitas reagavimas yra labai svarbus, nes po savaitės jau pažeidėjo pėdomis neatseksi. Kitas tikslas – atgrasymas nuo pažeidimų“, – sakė ministras.