Parke suskaičiuojame per septyniasdešimt vandens telkinių, iš kurių ne vienas yra unikalus ir pamatyti verta net šiems ir užšalus.

Retai būna, bet dirbtinis vandens telkinys tapo vertybe. 1959 metais, patvenkus Šventosios upę, jos vandenys apsėmė 26 ežerus ir suformavo antrą pagal dydį vandens telkinį visoje Lietuvoje - Antalieptes marias. Marių kranto linija siekia 160 km, yra labai vingiuota, gausi pusiasalių ir ragų, įlankų ir sąsiaurių. Kito tokio sudėtingumo vandens telkinio Lietuvoje daugiau nėra. Jame glaudžiasi tūkstančiai vandens paukščių.

Parke taip pat yra unikalūs benuotekiai Švento ir Šiurpio ežerai, parko teritorijoje prasideda gražiausia Rytų Lietuvos upė - Šventoji.

Įspūdingas ir Tumiškių kalvynas, pilnas stambių lėkštų kalvų. Parke 16 piliakalnių, 18 pilkapių, 4 alkakalniai.

Išskirtinį kraštovaizdį galima pažinti tiek vandens keliais, tiek kojomis. Baidarėmis plaukiama sąsmaukomis ir upėmis sujungtais ežerais, o norintiems pasivaikščioti įrengti 4 pažintiniai takai, kurių bendras ilgis beveik 11 km.

Neįgalieji būtent Gražutės regioniniame parke turi vienintelę tokią vietą visoje Lietuvoje, kur be niekeno pagalbos gali įsėsti į baidarę ir su unikaliu kraštovaizdžiu susipažinti iš labai arti.

Dviratininkai taip pat laukiami. Jiems įrengta ir sužymėta 45 km ilgio dviračių trasa, jungianti įdomiausius parko kultūros ir gamtos objektus. Kalvotu parko reljefu ir miško keliukais rekomenduojame keliauti kalnų arba turistiniais dviračiais. Tiek dviratininkams, tiek baidarininkams, tiek pėstiems poilsiautojams nederėtų pamiršti, kad yra išskirtinėje vietoje ir gamtą saugoti.

Kad lankytojai ne visada elgiasi atsakingai gali patvirtinti ir už kraštovaizdžio apsaugą atsakingas parko direkcijos vyriausiasis specialistas Osvaldas Visockas.

„Lankytojų srautai dideli ir juos suvaldyti sunku. Nors paskutiniais metais jau mažėja pažeidimų, bet dažniausiai pasitaikantis - nelegalus stovyklavimas. Daug žmonių nesuvokia, kad negalima kirsti ir pjauti medžių, kad ir sausuolių, palieka šiukšlių“, - sakė specialistas.

Laukinėje gamtoje nereikėtų poilsiauti ir ne tik dėl to, kad galima sutikti briedį, kurių parke gausu. Parke įrengta 10 nemokamų oficialių poilsiaviečių su visa reikiama infrastruktūra patogiam stovyklavimui po atvirtu dangumi. Ten ir konteineriai šiukšlėms, tualetai, tad gamta jaučia ne tokį didelį poveikį.

Didelė dalis žmonių stovyklavimo neįsivaizduoja be žvejybos. Būtent Gražutės regioniniame parke jie tam turi vienas geriausių galimybių.

Būtent čia yra „Žvejybos rojui“ priskiriami vandens telkiniai, kurie mokslininkų pagalba įžuvinami taip, kad žvejai mėgėjai jaustų didžiausią naudą ir malonumą juose žvejodami.

Šaltinis
Projektas „Aplinkosauga“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)