Ekspertė pataria, kuo reikėtų vadovautis, kad jūsų kieme žolė būtų nepriekaištinga, ir kaip reikėtų išsirinkti vejapjovę, kuri pateisintų jūsų lūkesčius.

Nepjauti šlapios žolės

Pasak vejų priežiūros technika prekiaujančios įmonės „Dojus agro“ vadybininkės Jelenos Melko, yra keli svarbiausi dalykai, kurių reikėtų paisyti norint savo kieme turėti nepriekaištingą veją. Vienas jų – atkreipti dėmesį, kaip dažnai pjaunama veja. Prižiūrint ją ypač svarbu laikytis auksinės žolės pjovimo taisyklės. 

„Auksinė žolės pjovimo taisyklė yra ta, kad negalima nupjauti daugiau negu trečdalio esamo žolės aukščio, kitaip saulė gali pakenkti žolės šaknims ir žolė nustos augti. Optimalus jos aukštis, priklausomai nuo vejos rūšies, turi būti nuo trijų iki penkių centimetrų“, – teigė moteris. 

Ekspertė priminė: taip pat nerekomenduojama pjauti šlapios žolės, nes apsivelia vejapjovės pjovimo peiliai, nukenčia pjovimo kokybė ir aparatas gauna papildomą apkrovą, o tai lemia jo trumpesnį tarnavimo laiką.

Nuspręskite, kiek turite tam laiko

Ypač svarbu tai, kokią vejapjovę pasirinksite vejos priežiūrai. Rinkoje jų pasirinkimas iš tiesų yra didelis. Norint išsirinkti tinkamiausią, būtina atkreipti dėmesį į svarbiausius dalykus: jos paprastumą, patikimumą, patogumą ir efektyvumą.

„Visada patariu žmonėms pirmiausia apibrėžti savo darbų teritoriją ir laiką, kurį jie planuoja skirti vejos priežiūrai“, – DELFI pasakojo moteris.

Norėdama padėti žmonėms išsirinkti tinkamą vejapjovę, ekspertė pateikia pagrindinius klausimus, į kuriuos atsakant tampa daug lengviau išsirinkti: 

1. Kokio dydžio yra teritorija, kurią reikia prižiūrėti; 

2. kaip dažnai bus pjaunama veja; 

3. koks teritorijos tipas; 

4. ar tai yra nuolatinė gyvenamoji vieta ar sodyba, kurioje apsilankoma tik savaitgaliais; 

5. ar teritorijoje yra nelygumų, šlaitų;

6. ar teritorijoje yra medžių, krūmų, tarp kurių reikia manevruoti; 

7. ar yra poreikis rinkti žolę rudenį.

Pasak J. Melko, šie klausimai padeda nustatyti, koks yra žmogaus poreikis vejai.

Svarbus teritorijos plotas 

Vejapjovės gali būti elektrinės, stumdomos, savaeigės, akumuliatorinės. Tiesa, pastarosios naudojamos retokai. Ekspertė minėjo, kad elektrinės, stumdomos ir akumuliatorinės skirtoms nedideliems vejos plotams ir netinka aukštai bei tankiai žolei. Jų pagrindiniai trūkumai – mažas našumas, judėjimo patogumo apribojimas.

„Jei žmogus nori prižiūrėti vos 200m²-300m² plotą, viena iš anksčiau minėtų vejapjovių yra jam tinkamiausias sprendimas“, – teigė J. Melko.

Pasak pašnekovės, kuo didesnis plotas, tuo platesnės vejapjovės reikėtų dairytis, jei to neriboja augmenija. Jeigu teritorijoje yra tankiai pasodinta medžių, krūmų, nelygios vietos, šlaitai arba yra įrengti alpinariumai, tokiu atveju, vertėtų rinktis vejapjovės su papildomomis funkcijomis, pavyzdžiui, elektrinio starterio funkcija arba variatoriaus sistema, kuri leidžia reguliuoti vejapjovės greitį, pagerina manevringumą, darbo našumą.

Jei planuojama pjauti ne rečiau kaip vieną ar du kartus per savaitę, tikslinga rinktis modelius su mulčiavimo funkcija. Jos dėka žolė susmulkinama iki akiai nematomų dalelių, kurios prisotinamos natūraliu azotu ir įterpiamos į žolę. Minėta funkcija yra kaip trąšos augančiai vejai. Tiesa, ji turi ir trūkumų: po pjovimo vaikštant veja ji limpa prie avalynės padų. Būtina paminėti, kad mulčiavimas taip pat netinkamas peraugusiai žolei.

„Jei žolė pjaunama retai, kartą per savaitę ar dvi, tikslinga naudoti surinkimo krepšį arba šoninio metimo funkciją. Vejapjovės su surinkimo krepšiu tinka šienaujantiems nedidelius plotus“, – sakė ekspertė. 

Minėtas surinkimo maišas, geriausia, kad būtų tvirtinamas vejapjovės gale. Tokia konstrukcija, pasak ekspertės, užtikrina trumpiausią ir efektyviausią žolės kelią nuo peilių iki surinkimo talpos. 

Dar yra modelių, kur surinkimo krepšys tvirtinamas specialiu šoniniu vamzdžiu prie šoninio išmetimo angos, tačiau čia jau atsiranda statesnių kampų ir didelė tikimybė, kad žolė tose vietose kimšis, surinkimo krepšys nebus pilnai pripildomas.
Vejapjovė

Minėtieji surinkimo krepšiai paprastai būna plastikiniai, medžiaginiai arba kombinuoti. Medžiaginiai patvaresni ir kompaktiškesni sandėliuojant, plastikiniai yra paprasčiau valomi.

„Jei planuojate vejapjovę dažnai transportuoti, patariu rinktis lengvesnę, su aliuminio korpusu, kuris yra ilgaamžiškas, patvarus, nebijantis korozijos ir gerokai lengvesnis už vejapjoves metaliniu korpusu. Dar atkreipkite dėmesį, kad ji būtų kompaktiška ir patogi“, – patarė ekspertė.

Išsigelbėjimas rudenį 

Pašnekovės teigimu, jei reikalinga ypač švari veja, siūloma rinktis vejapjoves su sistema, kai virš pjovimo peilių dar naudojamas ventiliatorius, teikiantis galingą oro srautą, kuris atlieka keletą funkcijų: pakelia ir įtempia žolę prieš pjovimą, tankiai suspaudžia nupjautą žolę ir supučia ją į surinkimo krepšį. Tokios sistemos pranašumas ypač pastebimas rudenį, kai reikia surinkti nukritusius lapus: vejapjovė turi papildomos turbinos sistemą, kuri kaip siurblys susiurbia žolės sukritusius, sulipusius lapus.

 „Tai yra nepakeičiamas pagalbininkas, jei darbuotis grėbliu jums yra kančia. Po to tereikia surinktą lapų ir žolės masę išpilti iš surinkimo krepšio į komposto ar kitą numatytą vietą“, – sakė J. Melko. 

Pasak moters, jei pirkėjas neturi galimybės pjauti žolę dažnai, taip pat yra priklausomas nuo oro sąlygų ir laiko, patariama rinktis vejapjovę kuo platesnio pločio ir galingesniu varikliu, kad būtų galima atlikti darbą greitai ir nepriklausomai, kokiomis oro sąlygomis. Tam geriausiai tinkamos yra vejapjovės su šoninio metimo funkcija arba dideliu žolės rinktuvu.

Būtina šukuoti veją

Pašnekovės teigimu, norėdami turėti labai gražią ir išpuoselėtą veją, reikėtų ją prisotinti maistingomis medžiagomis, vandeniu ir oru. 

„Vaikščiodami ant vejos kojomis spaudžiame dirvožemį, tuomet į dirvą sunkiau patenka deguonis, kuris yra reikalingas vystytis vejos šaknims. Be deguonies veja tarsi badauja. Be to, senos žolės šaknys, samanos trukdo augalams gauti optimalų kiekį jai reikalingų medžiagų“, – DELFI pasakojo pašnekovė.
Vejapjovė

Šią problemą galima išspręsti vejos skarifikavimu (vejos šukavimu). Tokiu būdu yra pašalinamas vejos veltinis, samanos, senos šaknys, kitos organinės šiukšlės, supjaustomi kupstai – visa tai tam, kad veja gautų daugiau oro.

Pagrindiniai veltinio formavimąsi lemiantys veiksniai : žiemą didelis suspausto sniego kiekis ant vejos, netinkamas žolės pjovimo aukštis, pernelyg sutankėjusi veja, rūgštus dirvožemis, per aukštas pjovimas, vejos žolyno sudėtis. Ekspertės teigimu, pakanka du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) skarifikuoti veją ir bus pasiektas rezultatas: sutvirtės vejos šaknų sistema, pagerės augimas, vešėjimas, trąšų įsisavinimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)