Vienas iš tokių namų – Lazdynų 2A, Vilniuje. Daugiabučio pirmininkas Silvestras Staliūnas DELFI pasakoja, kad dalis namo gyventojų per keliasdešimt metų buvo praplėtę radiatorius ar pasistatę daugiau radiatorių sekcijų. Taip name buvo išbalansuota šildymo sistema.
„Jeigu radiatoriai vienam bute yra dideli, o kitame – tokie, kokie buvo nuo namo pastatymo, tai išsibalansuoja visa šildymo sistema. Vieniems butuose per karšta, jie atidaro langus net žiemą, o kiti šąla. Pastarieji skųsdavosi, kad ką bedarytų, vis tiek namuose vėsu – 16-17 laipsnių, o kartais dar mažiau“, - prisimena S. Staliūnas.
Problemų vilniečiai turėdavo ir vasarą. Neizoliuotos namo sienos karštomis vasaros dienomis įkaisdavo ir butuose tapdavo labai tvanku.
2013 metais daugiabutyje buvo atlikta kompleksinė renovacija: buvo apšiltinti namo pamatai, sienos ir stogas, pakeisti karšto ir šalto vandens vamzdynai, laiptinės langai ir durys, ventiliacijos kanalai buvo paaukštinti bei pravalyti mechaniškai ir chemiškai. Visi balkonai buvo apšiltinti iš vidaus ir pagal vieną projektą sudėti vienodi langai.
Pilnai modernizuota ir vienvamzdė namo šildymo sistema. Tam buvo pasirinktas efektyvus ir greitai atsiperkantis šildymo sistemos sprendimas.
„Po namo renovacijos ir žiemą, ir vasarą butuose yra komfortiška temperatūra. Po šildymo sistemos modernizacijos prie kiekvieno radiatoriaus yra reguliatorius, jis tuo pačiu veikia kaip termometras. Šita sistema tiekia tik tiek šilumos, kiek reikia, kad bute būtų 21-22 laipsniai šilumos. Šiluma bute nebe priklauso nuo radiatorių dydžio. Dabar šildymo sistema yra gera ir teisinga visų gyventojų atžvilgiu.
Žinoma, po renovacijos ir namo išvaizda pasikeitė, o sąskaitos už šildymą sumažėjo 2,6 karto. Kas mėnesį lyginau šildymo sąskaitas su gretimai esančiais dviem namais, kurie pastatyti pagal tą patį projektą tuo pačiu metu, tai mes mokame 2,6 karto mažiau“, - džiaugėsi S. Staliūnas.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas sako, kad Lietuvoje yra ir daugiau tokių daugiabučių, kuriuose dėl išsibalansavusios šildymo sistemos vieni gyventojai kaista, o kiti – šąla.
„Šiais laikais tie, kurie prieš kelis dešimtmečius kaito butuose, dabar dažniausiai dėl šilumos energijos taupymo šąla.
Kad visuose butuose tolygiai pasiskirstytų šiluma, yra būtina subalansuoti šildymo sistemą. Tačiau didžiausią efektyvumą pajusime tik kompleksiškai įgyvendinę visas energinį efektyvumą didinančias priemones – apšiltinsime namo atitvaras (sienas, stogą), pasikeisime duris ir langus.
Beje, apšiltinus namą, komfortą pajusime ir karštomis vasaros dienomis – sienos ir stogas sulaikys iš išorės patenkančią šilumą“, - tikina specialistas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros inžinerijos katedros lektorė Audronė Endriukaitytė pažymi, kad neapšiltintuose būstuose vėsesnės patalpos yra pirmajame ir paskutiniame aukštuose esančiuose butuose bei kampiniuose butuose.
„Šie butai turi daugiausia išorinių sienų, todėl patiria daugiausia šilumos nuostolių žiemą, o vasarą labiausiai įkaista. Tačiau po daugiabučio renovacijos apšiltinus sienas ir sureguliavus šildymo sistemą, temperatūrų skirtumų tarp vadinamų vidinių ir viršutinių bei apatinių butų turėtų nelikti.
Šilumos izoliacija naudojama ir pietiniuose kraštuose, kad namo atitvaros neperkaistų. Kai siena yra izoliuota, ji nebe perkaista, o žiemą nebe peršąla“, – sako A. Endriukaitytė.
