Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas, technikos mokslų daktaras Česlovas Ignatavičius renovaciją vadina visuomenės gyvenimo kokybės ir aplinkos gražintoja. Tą liudija teigiami modernizuotuose namuose atliktų tyrimų rezultatai – modernizuotuose namuose pastebimai pagerėjo vidaus klimatas, vidaus aplinka, o temperatūros bei drėgmės lygis nesiskiria nuo nustatytos normos.
Pastatų apšiltinimui daugiausiai naudojama mineralinė vata ir polistireninis putplastis. Pagal populiarumą putplastis Europoje užima 80 proc., o mineralinė vata 12 proc. rinkos.
Apšiltinimo medžiagų Lietuvos klimatas nežaloja
Anot dr. Č. Ignatavičiaus, priklausomai nuo temperatūros pokyčių, skiriasi tik jų plėtimasis, o pačios medžiagos, veikiamos Lietuvos klimato, nenukenčia.
„Lietuvos klimatas nėra ypatingesnis nei Vokietijos, Danijos ar Skandinavijos šalių. Metereologiniai rodikliai rodo, kad net temperatūrų diapazonas nėra ryškesnis nei kitose šalyse, o mineralinės vatos, polistireninio putplasčio gamintojai yra nuodugniai ištyrę bei patikrinę šias apšiltinimo medžiagas ir yra žinoma, kad tokiems temperatūrų pokyčiams jos yra atsparios”, - sako mokslininkas.
Be to, visos šiltinimo medžiagos nebūna atviros išoriniams veiksniams – jų nepasiekia saulės spinduliai ar lietus, nes medžiagos būna padengtos kitomis – tinku arba lakštinėmis apdailos dalimis. Todėl nuo staigaus temperatūrų pokyčio apšiltinimo medžiagos nesideformuoja.
„Polistireninis putplastis arba poliuretanas yra šiek tiek jautresnis, tačiau parenkami tinkai, kurie atlaiko tas deformacijas, kurias gali turėti šilumos izoliacinė medžiaga nuo temperatūrų pokyčių. Jei darbas atliktas kokybiškai, problemų kilti neturėtų”, - sako dr. Č. Ignatavičius.
Statybininkai turi vengti klaidų
Siekiant maksimaliai efektyviai apšiltinti pastatus, svarbus ne tik statybinių medžiagų pasirinkimas, o ir statybinių darbų kokybė. Jei norite, kad statybinės apšiltinimo medžiagos tarnautų ilgiau, verta pasirūpinti jų apsauga ne nuo gamtinių sąlygų, o nuo pradinio broko statant.
Būsto energijos taupymo agentūros Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis pastebi, kad tarp dažniausiai pasitaikančių apšiltinimo medžiagų klojimo darbų klaidų yra statybininkų paliekami plyšiai apšiltinimo sluoksnyje. Sandarinimo plokščių plyšius, siekiančius iki 5 mm, galima lopyti putomis, o didesnius, pavyzdžiui, 1,5 cm dydžio, reikia lopyti išpjaunant ir įdedant į tarpą trinkelę iš putplasčio.
Taip pat svarbu, kad termoizoliacinės smigės būtų pilnai įkaltos arba įsuktos į apšiltinimo sluoksnį, bet ne išlindusios ar perspaustos. Visas fasadas turi būti smeigiuojamas tolygiai.Taip tausojama apšiltinimo medžiaga ir garantuojamas viso fasado ilgaamžiškumas bei estetika.
Apšiltinant fasadą dujų vamzdžiai turėtų būti nukelti nuo sienos, o ne statybininkų apeinami tiesiog paliekant aplink vamzdį apšiltinimo priemonių tarpą.
