Į graikų šventovę panaši „Danske Bank“ būstinė Kopenhagoje primena garsią banko praeitį. Tačiau dabar, pasak jų atstovo spaudai, didžiausias Danijos bankas „prarado visą savo tuštybę“. Nuo 2008 m. bankas kas penkerius metus pakliūva į bėdą. Iš pradžių ištiko finansų krizė. Po jos 2013 m. sekė dar viena krizė, kai po 18 siaubingo valdymo mėnesių valdyba atleido banko vadovą Eivind Kolding. Praeitais metais, paaiškėjus, kad „Danske“ buvo įsivėlęs į didžiulį pinigų plovimo skandalą, atsistatydino E. Kolding pakeitęs Thomas Borgen. Gegužę kaltinimus jam pateikė Danijos prokuroras.
Šis pinigų plovimo skandalas – iki šiol pats skandalingiausias „Danske“ ir kitiems galimai dalyvavusiems Skandinavijos bankams. Praeitais metais tiriamosios žurnalistikos grupė „Organised Crime and Corruption Reporting Project“ „Danske“ bankui suteikė „Metų korumpuoto veikėjo“ apdovanojimą. Kaip bankas prarado savo gerą vardą – ir ar įmanoma atgauti klientų ir reguliavimo institucijų pasitikėjimą?
Istorija prasidėjo 2007 m., kai bankas įsigijo padalinį Estijos sostinėje Taline turintį Suomijos banką „Sampo Bank“. Tais pačiais metais Estijos pareigūnai pastebėjo, kad „Sampo“ procedūros vykdomos netinkamai, o Rusijos centrinis bankas pranešė Danijos pareigūnams, kad valstybėje negyvenantys asmenys banke vykdo operacijas norėdami išvengti mokesčių ir muitų bei „kiekvieną mėnesį išplauti milijardus rublių“.
Rusai taip pat įspėjo ir estų pareigūnus, tačiau, pasak Estijos finansinės žvalgybos padalinio (finansinius nusikaltimus tiriančio policijos skyriaus) vadovo Madis Reimand, nesuteikė tyrimui reikalingos informacijos.
Svarbiausias neaiškios kilmės pinigų perdavimo kanalas „Danske“ banko Estijos filiale buvo „ne rezidentų portfelis“, kurį sudarė apie 10 tūkst. sąskaitų. 2013 m. gale jame buvo 44 proc. Estijos bankuose padėtų ne rezidentams priklausančių indėlių (2007 m. – tik 27 proc.) Tyrėjai patikrino tūkstančius sąskaitų ir pareiškė, jog „didžioji dauguma“ jų įtartinos. Tačiau banko padalinys Finansinės žvalgybos padaliniui ataskaitas apie įtartiną veiklą pateikė tik dėl 760 klientų.
„Danske“ bankas pripažįsta nesiėmęs tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią neteisėtai veiklai. 2013 m. gruodį buvęs banko prekybos padalinio Baltijos šalyse vadovas Howard Wilkinson kreipėsi į Estijos reguliavimo įstaigą Finantsinspektsioon. 2014 m. jos pareigūnai dukart apieškojo „Danske“ patalpas. „Išsiaiškinome, kad rizikos kontrolės priemonės neveikia, o procedūrų nesilaikoma“, – teigia reguliavimo institucijos vadovas Kilvar Kessler.
2015 m. spaudžiamas K. Kessler komandos „Danske“ uždarė ne rezidentų portfelį Estijoje. Tuomet paprašė advokatų kontoros „Bruun & Hjejle“ išsiaiškinti, kodėl nuo pinigų plovimo saugančios banko priemonės nepadėjo. Teisininkų ataskaitoje atskleistos milžiniškos sumos: 2007–2015 m. į sąskaitas pateko iki 200 mlrd. eurų, 23 proc. jų iš Rusijos. „Įtariama, kad didžioji dalis mokėjimų buvo įtartini“, – rašoma ataskaitoje.
Ataskaitoje teigiama, kad Taline ir Kopenhagoje netinkamai veikė ir vadovai, ir sistemos. „Danske“ padalinys Estijoje turėjo savo platformą, todėl jame nebuvo taikomos tokios nuo rizikos saugančios priemonės, kaip kituose banko padaliniuose. Manoma, kad darbuotojai bendradarbiavo su sukčiais iš buvusių Sovietų sąjungos šalių. Pasak pasakojimų, jie net buvo įrengę sraigtasparnių tūpimo aikštelę, kad apsilankantiems oligarchams būtų patogiau.
Norėdami susitvarkyti „Danske“ atstovai pakvietė Philippe Vollot tapti vyriausiuoju atitikties užtikrinimo inspektoriumi. Anksčiau vyras dirbo finansinių nusikaltimų prevencijos skyriaus vadovu banke „Deutsche Bank“, kuris taip pat įsivėlė į „Danske“ skandalą kaip vienas iš jo korespondentinių bankų. P. Vollot skyriaus darbuotojų skaičių padidino nuo 170 iki 300 ir teigia norįs „sukurti apsaugą, padėsiančią užtikrinti, kad tai daugiau nepasikartotų.“ Jo uždavinys tapo lengvesnis bankui nusprendus likviduoti „Danske“ Estijos padalinio operacijas (padalinio iškaba nuimta vidury nakties) ir pasitraukti iš Latvijos, Lietuvos ir Rusijos. Tačiau tam skirti daugiau dėmesio brangu – šį mėnesį dėl kylančių išlaidų „Danske“ nustojo priimti naujus darbuotojus.
„Danske“ skandalas – žinomiausias, tačiau ne vienintelis šiaurės Europoje kilusių pinigų plovimo skandalų. Vasarį Švedijos nacionalinė televizija pranešė, kad per seniausio Švedijos mažmeninės bankininkystės banko „Swedbank“ padalinį Estijoje galėjo keliauti milijardai dolerių neteisėtų lėšų. Kovo mėnesį generalinė direktorė Birgitte Bonnesen atleista.
Rugsėjį „Swedbank“ pripažino, kad nuo finansinių nusikaltimų saugančios banko priemonės netobulos ir teigė, kad tebeturi problemų laikantis klientų pažinimo praktikos Estijoje ir Švedijoje. Bankas paprašė advokatų kontoros „Clifford Chance“ atlikti tyrimą, kurio rezultatus tikimasi paviešinti kitais metais. Kol kas bankas jokių smulkmenų neatskleidžia, o pateikti komentarų šiam straipsniui nesutiko.
Pasak prieš Kremlių nukreiptos kampanijos atstovo Bill Browder, pinigų plovimu taip pat kaltinamas Suomijos bankas „Nordea“ komentuoti irgi atsisako. Švedijos ir Suomijos pareigūnai neketina pradėti nusikalstamųjų bylų, nors taip būtų buvę lengviau sekti pinigus. Gegužę B. Browder įtikino teisėją JAV pareikalauti iš abiejų bankų įrašų apie doleriais vykdytas operacijas. Šiuo metu jo komanda tikrina duomenis.
Ši istorija ir toliau mes šešėlį ant Skandinavijos bankų. „Danske“ ir „Swedbank“ laukia keli tyrimai, taip pat ir JAV Teisingumo departamento tyrimas dėl nusikalstamos veiklos, o investuotojai nerimauja, kad bankams gali būti paskirtos didelės baudos. Estijos vyriausybė svarsto didžiausią galimą baudą už pinigų plovimo palengvinimą padidinti nuo 400 tūkst. eurų iki ES taikomos standarto – 10 proc. metinės apyvartos arba 5 mln. eurų, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė.
Danijos reguliavimo institucijos vadovas Jesper Berg teigia dėl skandalo padidėjus darbo krūviui netekęs keturių dantų (jis neturėjo laiko apsilankyti pas dantistą). Per didelis darbo krūvis labai panašiai atsiliepė ir Estijos reguliavimo institucijos vadovui K. Kessler – skandalui pasiekus aukščiausią tašką vyras dėl danties infekcijos paguldytas į ligoninę. Po Europos bankininkystės institucijos tyrimo pripažinta, kad abiejų institucijų veikla nebuvo netinkama.
Jie sustiprino su pinigų plovimu kovojančias komandas ir laukia nacionalinių bei tarptautinių įstatymų pokyčių, kad pagerintų komunikaciją tarp reguliuotojų ir policijos. Juk po „Danske“ banko skandalo greičiausiai neatsiras abejojančių, kad apsaugos nuo finansinių nusikaltimų taisyklės turėtų būti griežtesnės.