Kovo mėnesį, kai įsakymas likti namuose dar buvo naujovė, įmonės „Airbnb“ generalinis direktorius Brianas Chesky ant tuščios sienos virš sofos pasikabino padidintą plakatą iš savo įmonės žurnalo, tikėdamasis, kad šis praskaidrins namų biuro aplinką. Jame buvo vaizduojamas kaimo namelis sniegu nuklotų kalnų fone, kuris, rodos, simbolizavo jam kilusią nepaprastai sunkią užduotį kilus mirtinai pandemijai vadovauti dalijimosi namais tinklalapiui. O gal tas vaizdas išreiškė absurdą, kad vadovauti tarptautinei įmonei tenka rengiant vaizdo konferencijas ir darbuotojams, investuotojams bei skolintojams rodytis tik nuo juosmens aukštyn. „Tik noriu patikinti, – kalbėdamas per „Zoom“ pareiškia jis, – kad aš tikrai mūviu kelnes.“
2008 m. kuklioje San Fransisko svetainėje B. Chesky įkurta įmonė „Airbnb Inc.“ tapo viena vertingiausių apgyvendinimo įmonių pasaulyje. Ji išsiskyrė tuo, kad siūlė daugiausiai trumpalaikę nuomą (už kurią įmonei atitenka apie 15 proc. pelno), o prieš pandemiją jau ruošėsi pergalingai pradėti viešai pardavinėti įmonės akcijas. Tačiau pandemija sužlugdė pasaulinę ekonomiką ir privertė visas nors kiek viešbutį primenančias patalpas užsidaryti. Iš pradžių apie uždarymą kelioms savaitėms kalbėję valstybės pareigūnai dabar teigia, kad ekonominė veikla sustos kelis mėnesius ar net sezonus.
Žinoma, B. Chesky problemos palyginus nedidelės; jis saugiai ir patogiai dirba iš namų. Tačiau dėl to pastarieji keli mėnesiai nė kiek ne lengvesni. „Nežinau, ar kelionių įmonės generaliniam direktoriui gali būti sunkesnių išbandymų negu šis, – teigia B. Chesky. – Jautiesi kaip pakliuvęs į avariją, arba taip, lyg į tavo laivą būtų pataikiusi torpeda.“
„Airbnb“ B. Chesky įkūrė kilus pasaulinei finansų krizei. Tuo metu daugeliui namų savininkų buvo kilusi grėsmė netekti teisės naudotis nekilnojamuoju turtu, tad „Airbnb“ suteikė jiems galimybę gauti lėšų kitai būsto paskolos įmokai. O išvykti norintiems, bet neišgalintiems mokėti už prabangius viešbučius keliautojams įmonė nuskurdusių šeimininkų siūlomus namus pristatė kaip labai patrauklų pasirinkimą. Kam važiuoti į vienodus viešbučius finansų rajonuose, jei galima išsinuomoti šaunų ir vietos dvasią atspindinį kambarį Brukline ir pasilikti ilgiau?
Po dvylikos metų „Airbnb“ vis dar laikoma daugiausiai žadančiu Silicio slėnio startuoliu (nes įmonė teoriškai vis dar laikoma startuoliu) – ypač dėl to, kai anksčiau taip tituluotos „Uber“ ir „WeWork“ patyrė daugybę skandalų, o abiejų įmonių generaliniai direktoriai neteko darbo. Tačiau dabar „Airbnb“ kyla vis didesnis spaudimas. Įmonės išlaidos dar prieš krizę augo, o 2019 m. viršijo 5 mlrd. dolerių, nes prieš pradedant viešai prekiauti akcijomis daug pinigų leista naujiems pajamas padidinti turėjusiems pasiūlymams. O tai buvo dar prieš visame pasaulyje įvedant karantiną. Balandžio pradžioje laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad potencialūs investuotojai nesutiks investuoti į „Airbnb“, jei B. Chesky neperleis dalies įmonės kontrolės.
„Airbnb“ tvirtina, kad tai netiesa. „Nepamirškime, kodėl jis taip ilgai išliko generaliniu direktoriumi – tiek dėl to, kad jis puikus direktorius, tiek dėl to, kad jis puikus žmogus, – teigia „Airbnb“ valdybos narys ir rizikos kapitalo įmonės „Sequoia Capital“ partneris Alfredas Linas. – Žinoma, jis labai originalus, tačiau valdyti įmonę jam sekėsi gerai.“
Pasak B. Chesky, krizės pradžioje jis norėjo su valdyba virtualiai susitikti kiekvieną sekmadienį, nes kas savaitę turėdavo priimti tiek sprendimų, kiek anksčiau per tris mėnesius. Kai keliautojai ėmė reikalauti, kad jų rezervacijos būtų nutraukiamos, B. Chesky iš pradžių dvejojo, bet vėliau sutiko ir liepė namų šeimininkams grąžinti pinigus. Keliautojai nurimo, tačiau šeimininkai pasipiktino ir ėmė skųstis, kad dėl naujosios politikos nebesugeba susimokėti būsto paskolų. Tada B. Chesky sukūrė 250 mln. dolerių vertės jiems padėti skirtą fondą.
Tačiau ne visi šeimininkai liko patenkinti šiuo gestu, nes jis jiems suteikia tik mažą dalį pajamų, kurias būtų gavę iš keliautojų, be to, visiškai nepadeda išspręsti didžiausios problemos – kaip įmonė po pandemijos ras klientų, norinčių gyventi kitų žmonių namuose. Balandžio mėnesį B. Chesky pavyko susitarti dėl 1 mlrd. vertės skolos ir kapitalo iš „Silver Lake“ ir „Sixth Street Partners“. Susitarimas atskleidė pasitikėjimą „Airbnb“, tačiau įmonei jis brangiai kainavo, nes B. Chesky buvo priverstas paskolą grąžinti su maždaug 11 proc. palūkanomis – tokia norma paprastai taikoma sunkumų patiriančioms įmonėms. Nuo to laiko „Airbnb“ pavyko gauti dar 1 mlrd. dolerių paskolų.
Pagal sudarytą sandėrį „Silver Lake“ taip pat gavo varantų, kuriuose „Airbnb“ vertinama 18 mlrd. dolerių – 40 proc. mažiau, negu investuotojai ją vertino 2017 m. Įmonės vertei tiek nukritus pirmieji „Airbnb“ darbuotojai ir rizikos kapitalo įmonės, tarp jų ir „Sequoia“ ir „Andreessen Horowitz“, netektų milijardų dolerių nerealizuoto pelno. Tačiau dar didesni sunkumai laukia šimtų tūkstančių į „Airbnb“ tinklalapį būstus įkėlusių smulkių investuotojų bei mažmeninės prekybos ir paslaugų verslų, aptarnaujančių daug „Airbnb“ būstų turinčius rajonus. („Bloomberg LP“, kuriam priklauso „Bloomberg Businessweek“, turi investicijų „Andreessen Horowitz“).
B. Chesky sumažino išlaidas reklamai ir teigia, kad naujų projektų ketina vykdyti mažiau. Tačiau taip pat tvirtina, kad norint išspręsti įmonės problemas nebūtina smarkiai keisti verslo. „Lažinuosi, kad atšaukus įsakymą laikytis atstumo nuo kitų, galų gale žmonės norės vėl megzti ryšį“, – teigia jis. Tačiau kiek laiko truks krizė ir kaip po jos pasikeis klientų elgesys, niekas nežino. Viso pasaulio gyventojams pradėjus nuolat nešioti chirurgines kaukes ir lateksines pirštines, steriliai atrodantys „Courtyard by Marriott“ arba „Hilton Garden Inn“ viešbučiai staiga gali pasirodyti daug patrauklesni už nepažįstamų žmonių lovas. Galbūt, nepaisant B. Chesky optimizmo, „Airbnb“ klestėjimo laikotarpis baigėsi.
Patys su koronaviruso pasekmėmis kovojantys viešbučių vadovai gali pasiguosti stebėdami, kaip dabar kenčia anksčiau nepaprastai greitai augusi ir gerų atsiliepimų nuolat sulaukdavusi „Airbnb“. Jie jau seniai skundėsi, kad įmonė per daug giriama dėl jos tariamų inovacijų, nes trumpalaikė nuoma turizmo pramonės dalimi buvo nuo seniausių laikų. Vienos didelės viešbučių įmonės vadovas privačiai juokavo, kad galima pasakyti, jog Jėzus taip pat gimė „Airbnb“, nors ir nėra išlikusių įrašų, kaip jis įvertino būstą.
Tačiau dalijimosi namais verslas kur kas labiau negu viešbučių tinklas priklauso nuo pasitikėjimo nepažįstamaisiais. 38‑erių rinkodaros meistrui B. Chesky, kartu su kitu „Airbnb“ įkūrėju Joe Gebbia kartu baigusiam Rod Ailando Dizaino mokyklą, pavyko įtikinti keliautojus, kad apsistoti kito žmogaus namuose saugu, bei sukurti sistemą, padedančią lengvai atsilyginti šeimininkams. Nors tai ir neįtikėtina tinklalapiui, kuriame iš pradžių buvo įtraukiama ir galimybė pernakvoti ant pripučiamo čiužinio, „Airbnb“ šiems pasiūlymams suteikė tam tikro žavesio. Ji įtikino daugybę tūkstantmečio kartos atstovų, kad miegoti jurtoje ar medyje įkeltame namelyje labai šaunu, o geriausias būdas pamatyti „Oktoberfest“ festivalį – tai miegoti ant vietinio Bavarijos gyventojo sulankstomos lovos.
Jauniems keliautojams pamėgus „Airbnb“, tinklalapis pritraukė daug gerai dizaino srityje nusimanančių apsukruolių, kurie sugebėjo suderinti savo interjero dizaino gebėjimus su arbitražo išmanymu. Netrukus verslininkai jau nuomojosi butus Manhatane už 4 000 dolerių per mėnesį, o kelias dienas išnuomoję juos „Airbnb“ uždirbdavo dvigubai daugiau. Tokie „mini‑viešbučių“ savininkai gautą pelną panaudodavo rasti dar daugiau nuomojamų būstų. Praėjusio dešimtmečio viduryje šie naujo tipo profesionalai tapo dažniausiais tinklalapio naudotojais. Pasak tyrimus apie trumpalaikę nuomą skelbiančio tinklalapio „AirDNA“, beveik du trečdaliai iš 1 mln. į „Airbnb“ įtrauktų JAV būstų priklauso šeimininkams, kurie tinklalapyje turi daugiau negu vieną būstą.
Toks pokytis sukėlė pasipiktinimą miestuose, kur „Airbnb“ būstai imti laikyti paprasčiausiais nereguliuojamais viešbučiais, dėl kurių sumažėjo nekilnojamojo turto rinkoje siūlomų būstų ir išaugo nuomos kainos. Kai kurios savivaldybės trumpalaikę nuomą uždraudė arba apribojo, taip pradėdamos daugybę metų užsitęsusias teisines kovas, kurių „Airbnb“ vis dar nepavyko užbaigti. Tačiau įmonė vis tiek plėtė būstų tinklą, ypač daug dėmesio skirdama Kinijai, kurią B. Chesky laikė gera vieta plėsti įmonę. Pasak „AirDNA“, dabar į „Airbnb“ įtraukta daugiau kaip 7 mln. būstų, tarp jų ir 1,3 mln. būstų Azijoje. Iš kitų rizikos kapitalo įmonių remiamų startuolių „Airbnb“ išsiskyrė tuo, kad 2017 m. ir 2018 m. davė pelno.
Nors B. Chesky planai buvo keistoki, jo užmojis buvo platus. Jis ėmė leisti dailų iliustruotą kelionių žurnalą. Jis daug metų investavo į „Airbnb“ verslą „Experiences“, kuriame keliautojai gali rezervuoti ekskursijas, kulinarijos pamokas ir užsiimti kitokia veikla. Net buvo užsiminęs, kad nori sukurti „Airbnb“ oro linijas. Rugsėjo mėnesį „Airbnb“ paskelbė, kad 2020 m. įmonė ketina pradėti viešai pardavinėti akcijas. („Mes tam pasiruošę, ir ketiname tai padaryti, kai tik praeis audra“, – dabar teigia B. Chesky.)
Kinijai įvedus karantiną Hubėjaus provincijoje ir jos sostinėje Uhane, kur kilo viruso protrūkis, rezervacijų ėmė sparčiai mažėti. Po to sekė karantinas Europoje, kur „Airbnb“ gauna ketvirtadalį savo pajamų. „Buvo galima matyti protrūkio vystymąsi ir sakyti – na, JAV bus kaip ir Italijoje, tik dviem savaitėmis vėliau, – teigia B. Chesky. – Apėmė bloga nuojauta, persekiojo mintis: „Oho, dabar pasaulis bus visai kitoks.“ Kovo pradžioje „Airbnb“ liepė darbuotojams dirbti iš namų. Tačiau antrąją balandžio savaitę, kai ligos atvejų skaičius ir toliau stabiliai augo, pasidarė aišku, kad karantinas truks ilgiau, negu buvo optimistiškai pranašaujama iš pradžių. JAV viešbučių užimtumas, šiuo metų laiku paprastai siekiantis apie 70 proc., nukrito iki 21 proc. – o kai gyventojų tiek mažai, beveik nėra prasmės laikyti viešbutį atidarytą. Elektroninės kelionių agentūros „Expedia Group Inc.“, kuriai priklauso „Airbnb“ konkurentė „Vrbo“, akcijų kaina nuo kovo nukrito 39 proc. Pasak galimiems investuotojams pateiktų duomenų, „Airbnb“ teigia, kad pajamos šiais metais gali sumažėti iki 50 proc. Žinoma, gali būti ir dar blogiau. Niekas nežino, kada žmonės nuspręs, jog vėl saugu vykti į kelionę.
B. Chesky sako nežinantis, ar kitais metais įmonei pavyks vėl dirbti pelningai ir teigia, kad svarstomi įvairiausi planai. Įmonė anksčiau laiko nutraukė sutartis su trumpalaikiais darbuotojais ir atšaukė planus rinkodarai išleisti 800 mln. dolerių. Tačiau įvykdyti kitus planus, pavyzdžiui, grąžinti visus pinigus negalintiems keliauti, bus sunkiau.
Kai įvestas įsakymas laikytis atstumo nuo kitų, „Airbnb“ sistemoje jau turėjo rezervacijų už 1 mlrd. dolerių, be to, „Airbnb“ nuo skiriasi nuo viešbučių, kurie pinigus nuo keliautojų kortelių nuskaito tik šiems jau išvykstant ir paprastai leidžia iki įsiregistravimo likus 48 valandoms rezervacijas atšaukti be jokių mokesčių – dalijimosi namais tinklalapyje keliautojų paprastai prašoma sumokėti iš anksto. „Airbnb“ įvedus naują rezervacijų atšaukimo politiką antrą būsto paskolą pasiėmęs ir atskirą butą savo kieme San Diege pastatęs Davidas Kauffmanas neteko 10 000 dolerių. D. Kauffmanas mano, kad įmonės sukurtas 250 mln. dolerių vertės fondas, skirtas padengti šeimininkų nuostolius, grąžins vos 15 proc. sumos, kurią jis tikėjosi uždirbti. Jis svarsto, ar nevertėtų iš „Airbnb“ išeiti.
Tokios problemos kamuoja ne tik „Airbnb“ – dideli viešbučių tinklai nuostolius taip pat perleido viešbučių savininkams. Tačiau „Airbnb“ šeimininkai nuo viešbučių skiriasi tuo, kad jie dažniausiai tėra vieninteliai savininkai, neturintys daug kapitalo ir kredito linijų. „Daugelis šeimininkų jaučiasi taip, tarsi būtų savo verslą įkūrę kartu su „Airbnb“, – teigia Benjaminas Vailas, kurio įmonė „Housepitality“ valdo maždaug 60 trečiųjų šalių savininkams priklausančių trumpam laikui nuomojamų būstų Kolambuse, Ohajo valstijoje. Jo nuomone, „Airbnb“ šeimininkams parodė, kad darys „tai, kas geriausia „Airbnb“ ir keliautojams“, o ne jiems.
Nuspėti, kaip kelionių pramonė atsigaus – lengviau, negu pasakyti, kada tai įvyks. Pasak investicijų banko „Robert W. Baird & Co.“ analitiko Michaelo Bellisario, galima spėti, kad pirmiausia atgis vietos, kurias galima pasiekti mašina. Nameliai paplūdimyje dabar atrodo patrauklesni negu miestai, kur „Airbnb“ būstų iki šiol buvo daugiausia. Kol amerikiečiai vėl apsipras su mintimi, kad galima įsiregistruoti į Taimso aikštės viešbutį ir eiti pažiūrėti spektaklių Brodvėjuje, gali praeiti keleri metai. O tokie dalykai kaip pusryčių bufetas, deja, greičiausiai dings amžiams.
Daugelis rinkos analitikų užtikrinti, kad kelionių pramonė atsigaus, nes taip visada nutikdavo praeityje. Prieš pat rugsėjo 11‑osios atakas Richas Bartonas jau buvo pasirašęs sutartį parduoti „Expedia“ Barry Dillerio vadovaujamai įmonei „IAC/InterActiveCorp.“. Dabar „Zillow Group Inc.“ vadovaujantis R. Bartonas teigia, jog po atakų manė, kad IAC sutartį nutrauks, tačiau B. Dilleris nesijaudino ir įmonę vis tiek nupirko. „Richai, mielasis, – tada jam pasakė B. Dilleris. – Jei nustosime keliauti, kils kur kas didesnių rimtesnių problemų negu klausimas, ar pirkti įmonę.“ Nuo to laiko „Expedia“ apyvarta išaugo 20 kartų.
B. Chesky galvoja panašiai ir tikisi, kad po Covid‑19 pandemijos rinka atsigaus taip pat, kaip atsigavo po finansinės krizės, o su sunkumais susidūrę amerikiečiai labiau norės nuomoti tuščius miegamuosius, garaže įrengtus būstus ir antruosius namus, net jei teks rizikuoti, kad į juos atvyks simptomų nepatiriantis, tačiau užkrėsti galintis keliautojas. Pasak jo, planuojama daugiau dėmesio skirti tokiems ne visą darbo dieną dirbantiems šeimininkams ir mažiau dėmesio skirti iki šiol įmonei augti padėjusiems profesionaliems šeimininkams. Jis mano, kad verslą būtų galima plėsti siūlant ilgalaikes nuomas išvykti ilgesniam laikotarpiui norintiems miesto gyventojams. Pasak B. Chesky, daugelis svečių pandemijai nuslūgus gali ir toliau nuomotis „Airbnb“ kambarius, nes dėl įsakymo laikytis atokiau nuo kitų daugelis nebeprivalės eiti dirbti į biurus. „Tai didžiulis eksperimentas – žmonės suprato, kad gali dirbti nuotoliniu būdu, – teigia jis. – Manome, kad turime puikią galimybę tuo pasinaudoti.“
Nors toks planas atrodo paremtas spėlionėmis, jis lengviau įgyvendinamas negu planas daug nuostolių sukeliančiai, bet B. Chesky mėgstamai „Experiences“ veiklai, kurioje organizuojamos ekskursijos ir kulinarijos pamokos. Norėdama prisitaikyti prie buvimo namuose eros, „Airbnb“ ėmė rengti virtualias veiklos, kuria galima užsiimti namuose, sesijas – pavyzdžiui, meditaciją su avimis (kaina – 9 doleriai už sesiją. Tai – tarsi ekskursija mintyse). Kai blogiausi laikai praeis, B. Chesky ketina reklamuoti veiklą, kuria galima užsiimti savo mieste – jis mano, kad nebegalintiems į barus ar kino teatrus eiti žmonėms reikės naujų pramogų. Tačiau dalis „Airbnb“ investuotojų slapčiomis niurzga, kad niekada nematė įrodymų, jog „Experiences“ gali tapti pelningu verslu.
Pasak B. Chesky, rinką gali atgaivinti dėl pandemijos atsiradęs vienišumo jausmas. „Keista, tačiau nors jau seniai fiziškai nemačiau žmogaus, dėl krizės ėmiau bendrauti daugiau, – teigia jis. – Taigi visi tapo šiek tiek artimesni.“
Tačiau didžiausią grėsmę įmonei kelianti rizika, kuriai sunkiausiai pasiruošti – tai pandemijos poveikis žmonių psichikai. Net geriausiais laikais keliauti baisoka – reikia pasitraukti iš savo komforto zonos, be to, paprastai prireikia artimai kontaktuoti su daugeliu žmonių. Kai kurie „Airbnb“ šeimininkai prie savo būstų aprašymų jau prideda frazę „visiškai dezinfekuota“. „Kelionės paremtos žmonių kontaktu, todėl kilus pandemijai ėmėme manyti, kad keliauti neatsakinga ir net pavojinga gyvybei, – teigia kelionių organizacijos „Modern Adventure“, siūlančios paslaugas tūkstantmečio kartos keliautojams, kurie padėjo išaugti „Airbnb“ verslui, generalinis direktorius Luis Vargas. – Paradoksalu, tačiau nors visi kenčiame kartu, tuo pačiu esame apimti ksenofobijos, nes bijome, kad kiti žmonės gali būti užsikrėtę, bet neturėti simptomų.“
Parašyta kartu su Olivia Carville.
