Vienas labiausiai Kremliaus gaudomų Ukrainos žvalgybininkų įvertino branduolinės grėsmės riziką: yra tik du karo baigties variantai

Kad išsigąstų šilto ir šalto matę karinės žvalgybos pareigūnai, baimę įvarantis stimulas turėtų būti neeilinis. Kaip tik tokia ir buvo 2022-ųjų kovą Rusijos pajėgų surengta ataka, nukreipta į Kyjivo Rybalsko saloje įsikūrusią Ukrainos žvalgybos būstinę. Pareigūnai prisimena, kokio siaubo buvo apimti, kai krito raketos, dužo langai ir skilinėjo ne pirmos jaunystės pastatai. Laukiamajame buvę ir susitikti su žvalgybininkų šefu ketinę vyrai krito ant grindų. Praėjus vos kelioms akimirkoms greta jų atsivėrė durys ir į patalpą įžengė generolas majoras Kyryla Budanovas. „Viskas gerai“, – prisimena jį sakant vienas iš pareigūnų ir priduria, kad taip pasakęs K. Budanovas sukomandavo grįžti prie darbų, o tada nusipurtė dulkes, užsidėjo kepurę ir išėjo į lauką, kad viską apžiūrėtų ir įvertintų padarytą žalą.

37-erių metų generolas K. Budanovas yra tolydžio įžūlėjančių operacijų Rusijoje architektas, todėl, savaime aišku, labai erzina Kremlių. Žvalgybos viršininko parankiniai teigia, kad apskritai į šefo gyvybę buvo pasikėsinta ne mažiau kaip dešimt kartų. Pats paskutinis atvejis įvyko gegužės 29 d. Tada jo biuras Rybalske turėjo tapti balistinių ir sparnuotųjų raketų, taip pat dronų taikiniu. Netapo tik per plauką. Nebuvo apgadintas ir pro pastatą einantis kelias, nors gretimą namą dronai kliudė. Jau kitą dieną Vladimiras Putinas džiūgavo ir gyrėsi dėl to, kaip neva tiksliai buvo realizuota ataka, sugriovusi pastatų kompleksą, o prokremliškai nusiteikusi žiniasklaida pranešė, kad generolas K. Budanovas nugabentas į Vokietiją ir įvestas į komą. „The Economist“ gali patvirtinti, kad nė vienas iš šių teiginių nėra tiesa.