Už Vilnių mažesnis, bet sausakimšas „pragaras Žemėje“: kaip Gazos Ruožas tapo tuo, kuo yra dabar?

„Aš norėčiau, kad Gazos Ruožas nuskęstų jūroje, bet taip neatsitiks. Todėl reikia rasti sprendimą“, – 1992-aisiais iš JAV atvykusiai delegacijai pareiškė tuometinis Izraelio ministras pirmininkas Yitzhakas Rabinas, pats po trejų metų kritęs nuo šūvių, kuriuos paleido 25-erių metų žydų studentas ekstremistas Yigalas Amiras. Nuo įsimintinosios Rabino frazės prabėgo daugiau nei 30-metis, tačiau sprendimas nėra rastas, o „didžiausiu pasaulyje kalėjimu po atviru dangumi“ praminta Gaza vėl tapo bene karščiausių planetos įvykių tašku.

„Tai – pragaras Žemėje“, – tokius žodžius ištarė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinis sekretorius Antonio Guterresas, apibūdindamas vaikų gyvenimo sąlygas Gazos ruože per 2021-aisiais vykusį 11 dienų karą tarp Izraelio ir „Hamas“ grupuotės.

Šio pragaro vartai tikra šių žodžių prasme prasivėrė 2023-ųjų spalio 7-ąją, „Hamas“ teroristams pralaužus užkardas ir surengus beprecedentį brutalų išpuolį Izraelio teritorijoje, į kurį užpultieji sureagavo itin intensyvia ir viską griaunančia artilerijos ugnimi, dar stipresniais Gazos blokados gniaužtais ir parengtimi antžeminei operacijai.

Kas iš tikrųjų yra tas mirties ranka palytėtas Gazos Ruožas, kurio pavadinimas pastarosiomis savaitėmis nedingsta iš viso pasaulio žiniasklaidos antraščių ir anonsų? Ką bendro su Gazos Ruožu ir Izraelio atsiradimu turi britai?

Kokiomis sąlygomis vietiniai gyvena šiame plotu už Vilnių mažesniame, viename iš tankiausiai planetoje apgyvendintų žemės lopinėlių, namais – daug kam priverstinai – tapusiu beveik 2,3 mln. žmonių?

Suprasti Gazos Ruožo padėtį padės speciali „Delfi“ publikacija, kurioje pasakojimas paįvairinamas  situaciją paaiškinančiais žemėlapiais, vizualiais palyginimais ir iliustratyviomis fotografijomis.