V. Pastuchovas – politologas, publicistas, teisininkas, „University College of London“ mokslo darbuotojas, buvęs Rusijos Federacijos Konstitucinio teismo pirmininko patarėjas, buvęs Rusijos teisės ir viešosios politikos instituto mokslo vadovas. Nuo 2008 metų gyvena Londone.
– Pavasarį su jumis kalbėjome apie įvairius su karu Ukrainoje susijusius konsensusus. Dabar, panašu, svarbiausias Vakarų konsensusas – dėl Kyjivo palaikymo. Ar jis dar egzistuoja, ar jau nebe? Susidaro įspūdis, kad tai tampa „vis sudėtingiau“, visuomenė nuo šios temos akivaizdžiai pervargusi. Sklinda gandų, kad Vakarai suinteresuoti taika ne pačiomis palankiausiomis Volodymyrui Zelenskiui sąlygomis.
– Mano nuomone, jeigu vertintume iš nuomonių kovų perspektyvos, tai niekas nesikeičia. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad Vakaruose bus dvi stovyklos. Pirmajai priklauso tie, kurie rūpinasi tik savimi ir mano, kad mums toje Ukrainoje nėra ką veikti ir nėra ko ten kištis. O antrosios stovyklos šalinininkai sako, kad karas Ukrainoje – tai visų pirma iššūkis visiems Vakarams, to iššūkio nevalia nepriimti, nevalia prieš jį užsimerkti. Kaip buvo vasarį, taip yra ir dabar. Periodiškai tai vienas, tai kitas požiūris dominuoja arba traukiasi į užribį. Trečioji tendencija susijusi su tuo, kad kaupiasi nuovargis, ir ne tik fizinis, bet visų pirma moralinis, nes vyksta blogio racionalizacija, pratinamasi prie karo. Šokas negali tęstis amžinybę. Prisimenu tai dar nuo Černobylio katastrofos: per gerą mėnesį žmonės įprato gyventi radiacijoje kaip normaliomis sąlygomis, tarsi nieko nenutiko. Tas šokas praeina ir, žinoma, tų, kurie mano, kad karą galima kažkaip lokalizuoti, visur tik daugėja.