– Kiek laiko rašėte šią monografiją?

– Beveik 20 metų. Tačiau dabar, žvelgdamas atgal, manau, kad pradėjau rinkti medžiagą 1989 m. spalį, kai lankiausi Donecke, ten susipažinau su žurnalistu Vladimiru Kimu, etniniu korėjiečiu. Pradėjau domėtis, kaip jis ir kiti korėjiečiai bei kinai pateko į Ukrainą, atsidūrė taip toli nuo tėvynės. Ta pažintis buvo akstinas parašyti šią knygą. Vėliau sužinojau, kad po Antrojo pasaulinio karo Ukrainoje, taip pat ir Donbase dirbo internuoti japonų kariškiai. Prieš dešimtmetį ukrainiečių kalba išleista Aleksandro Potylčako, Viktoro Karpovo ir Takaakio Takeučio knyga, pasakojanti apie juos.