Putino karą prieš Ukrainą palygino su Stalino karu prieš Lenkiją ar Suomiją: Rusija neįvertino svarbaus niuanso

2022 m. gruodžio pabaigoje JAV išleista knyga „Stalinas, Japonija ir kautynės dėl dominavimo Kinijoje 1894–1945“. Jos autorius – Hiroaki Kuromiya, Indianos universiteto (JAV) profesorius. Jo mokslinių interesų spektras labai platus – nuo pusantro šimtmečio Ukrainos ir Rusijos pasienio istorijos iki stalininės industrializacijos, nuo Japonijos ir Lenkijos specialiųjų tarnybų antisovietinio bendradarbiavimo iki dabartinio karo Ukrainoje. Japonijoje gimęs ir augęs mokslininkas visą gyvenimą dirba JAV, jo tyrimai ir išvados daug ką erzina Tekančios saulės šalyje, o ką jau kalbėti apie Putino Rusiją – ji niršta dėl proukrainietiškos istoriko pozicijos, išreikštos, kai buvo atplėštas Krymas, pradėta invazija į Donbasą 2014 m., o ypač kai 2022 m. sukeltas plataus masto karas. Interviu su Hiroaki Kuromiya Kultūros barams parengė Aleksandras Gogunas.

– Kiek laiko rašėte šią monografiją?

– Beveik 20 metų. Tačiau dabar, žvelgdamas atgal, manau, kad pradėjau rinkti medžiagą 1989 m. spalį, kai lankiausi Donecke, ten susipažinau su žurnalistu Vladimiru Kimu, etniniu korėjiečiu. Pradėjau domėtis, kaip jis ir kiti korėjiečiai bei kinai pateko į Ukrainą, atsidūrė taip toli nuo tėvynės. Ta pažintis buvo akstinas parašyti šią knygą. Vėliau sužinojau, kad po Antrojo pasaulinio karo Ukrainoje, taip pat ir Donbase dirbo internuoti japonų kariškiai. Prieš dešimtmetį ukrainiečių kalba išleista Aleksandro Potylčako, Viktoro Karpovo ir Takaakio Takeučio knyga, pasakojanti apie juos.