Nepaisant baisią ateitį žadančių ženklų, 1938 m. VSD Lietuvoje dėmesį sutelkė visai kitkam – tai vidaus priešas Nr. 1

Kai pagalvojame apie praėjusio amžiaus 4 deš. pabaigos Lietuvą, ko gero, įsivaizduojame, kad kasdienį gyvenimą buvo persmelkusi artėjančios valstybės griūties nuojauta: augantis Nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos agresyvumas, eilės Europos valstybių žlugimas – visa tai mums iš dabartinės perspektyvos atrodo įvykiais, turėjusiais valdyte užvaldyti visą tų laikų viešąją erdvę bei tapti svarbiausiu visuotinio susidomėjimo objektu. Tiesa, pažvelgus į to laikmečio istorinius šaltinius, paaiškėja, kad išskirtinai didelį visuomenės ir institucijų susidomėjimą kėlė kitos, gerokai buitiškesnės problemos.

Priešingai mūsų išankstiniams įsivaizdavimams, Valstybės Saugumo Departamentas (VSD) 1938 metais didžiausia blogybe paskelbė ne Lietuvos egzistencijai grasančias aplinkines diktatūras, o naminę degtinę. Taip – naminės degtinės varymas, pardavinėjimas ir gėrimas buvo laikomi didžiausiais pavojais, o degtindariai – vidaus priešu Nr. 1.