NATO be JAV: Europa jau svarsto, kas būtų, jei Trumpas vėl įžengtų į Baltuosius rūmus

Donaldo Trumpo kalbos apie karą Ukrainoje, tamsios kaip rusiškų bombų korpusai, aidi virš mūšio laukų. „Noriu, kad niekas nebemirtų. Jie miršta. Rusai ir ukrainiečiai“, – gegužės mėnesį pareiškė jis. Jeigu kitais metais vėl laimėtų prezidento rinkimus, karą Ukrainoje užbaigtų „per 24 valandas“. Kaip? Į šį klausimą jis neatsakė, tačiau jo žodžiai leidžia suprasti, kad D. Trumpas sustabdytų Ukrainai teikiamą karinę pagalbą ir leistų Rusijai pasilikti invazijos metu užimtas teritorijas.

Jeigu tokie yra jo ketinimai, „laisvo D. Trumpo“, jaučiančio daugiau apmaudo, labiau organizuoto ir mažiau suvaržyto, palyginti su ankstesne kadencija, sugrįžimas taptų tikra katastrofa Ukrainai. Europai irgi derėtų pasisaugoti. Jis įgali įvykdyti grasinimą, išsakytą pirmosios kadencijos metu, t. y. išstoti iš NATO. Žinoma, tam atkakliai priešintųsi Kongresas, bet sąjungos yra paremtos pasitikėjimu, todėl vos davęs suprasti, kad nekovos už sąjungininkus, D. Trumpas gali galutinai sugriauti tvarką Europoje, ką bando padaryti Rusija.

Valdant prezidentui Joe Bidenui, Amerikos indėlis, kalbant apie pagalbą Ukrainai ir lyderystę stengiantis sutelkti Vakarų atsaką, sudaro liūto dalį. Jeigu karas rodo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) teikiamos apsaugos vertę, tai trumpiškas populizmas gali pademonstruoti, kaip greitai jos galima netekti.