Masinė žmogžudystė, kuri virto KGB galvos skausmu: Lietuvos kaime rado 14 kūnų, o liudininkai vaikai – pradingo

1962-ųjų pavasarį LSSR KGB tardytojai gavo neįprastą užduotį: išsiaiškinti prieš šešiolika metų – 1946 m. balandį – viename tuometinės Šiaulių apskrities kaime įvykusios masinės žmogžudystės aplinkybes. Įvykis buvo išties paslaptingas: vienoje sodyboje buvo sušaudyti keturiolika asmenų – visi vieno kaimo gyventojai, persipynę giminystės ryšiais, susirinkę atšvęsti Velykų. Nužudyti aštuoni vyrai ir šešios moterys. Jauniausia auka – trylikametė, vyriausias nužudytasis – 57-erių. Likę gyvi įvykio liudininkai – du 4–5 metų amžiaus vaikai, berniukas ir mergaitė. 12 iš 14 žuvusiųjų – lietuviai.

Tada, pokario metais, emgėbistai ir milicininkai, atrodo, pernelyg nesusidomėjo žudynių aplinkybėmis: įvykis tebuvo paminėtas Šiaulių apskrities MVD specialiame pranešime, skirtame tuometiniam LSSR Vidaus Reikalų ministrui Juozui Bartašiūnui – paminėta, kad „Šiaulių apskrityje suaktyvėjo teroristinio pobūdžio banditiniai nusikaltimai, nukreipti prieš valstiečius-naujakurius ir tarybinį-partinį aktyvą“, o kaip pavyzdys nurodytas aukščiau minėtas įvykis: esą Velykų proga pas „buožę Rimdžių“ buvo susirinkę kaimo gyventojai, „surengė išgertuves“. Vakare į sodybą atėjo „6 nežinomi banditai“, kurie išgėrinėjo kartu su kitais asmenimis, o kitos dienos rytą – 6 valandą – „iššaudė nurodytus asmenis ir dingo“.

Specialus pranešimas, aprašantis šį įvykį, užbaigtas tokiu teiginiu: