Lemtingas mūšis, parodęs Rusijos karinės vadovybės tikrąjį veidą: tai pamoka ir Lietuvai žiūrėti ne tik į Suvalkų koridorių

Veiksmo laikas – 2022 metų vasario 24-oji, maždaug 8 val. ryte. Vieta – Hostomelio oro uostas, maždaug 10 km atstumu nuo Kyjivo. Danguje – Rusijos kariniai sraigtasparniai „Mi-8“, gabenantys nuo šimto iki kelių šimtų elitinių Rusijos desantininkų. Oro uostą pasiruošę ginti apie 300 Ukrainos karių. Artilerijos kol kas nėra, ji su pagalba atkeliaus tik kur kas vėliau. Šis per pirmąsias karo dienas įvykęs mūšis – milžiniškos Rusijos ambicijos pavyzdys. Tik Rusijos karinė vadovybė gyveno kone alternatyvioje realybėje: taip tikėjo savo pergale, kad elitinius dalinius paliko be reikiamos paramos. Jiems tai reiškė mirtį, o Ukrainai – vieną iš pirmųjų pergalių. Ši pergalė buvo aiški žinutė Vakarams – į Ukrainą verta investuoti.

„Delfi plius“ su Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininko Aurimo Navio, buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo, dabartinio Rytų Europos studijų centro bendradarbio Giedrimo Jeglinsko ir Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N‘ Loaded“ ekspertų pagalba analizuoja Hostomelio oro uosto mūšį. Viena iškart galime pasakyti – būtent čia pasimatė, kokia iš tiesų yra Rusijos karinė vadovybė.

Kartu šis mūšis verčia pergalvoti ir Lietuvos situaciją: ar tikrai verta tiek diskutuoti apie Suvalkų koridorių? Galbūt verčiau kalbėti apie oro uostų, jūros uosto ir geležinkelių saugumą? Kaip „Delfi plius“ įvardija vienas iš kalbintų ekspertų – Suvalkų koridorius yra Kremliui naudingas naratyvas, kurį mes noriai „valgome“.

Šis oro uostas pasirinktas neatsitiktinai