Naujajai karinei doktrinai pritarė net užsispyrusios armijos, tokios kaip Izraelio gynybos pajėgos. „Izraelio vyriausieji vadai manė, kad ateities karuose nebebus sutelktų dalinių manevrų, – rašė Izraelio ginkluotųjų pajėgų mokymų centro dėstytojas Eado Hechtas. – Teritorijų užėmimas pradėtas laikyti nesvarbia ir netgi... priešingus rezultatus duodančia taktika.“ 2020 m. Azerbaidžano iškovota pergalė prieš Armėniją lyg ir patvirtino tiksliųjų ginklų pranašumą prieš sausumos pajėgas. „Turime pripažinti, kad senos didelių tankų mūšių Europos žemyne koncepcijos nebeaktualios, – 2021 m. lapkričio mėnesį pareiškė tuometinis Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas. – Yra kitų, geresnių, sričių, į kurias reikėtų investuoti, pavyzdžiui, kibernetinė karyba, nes toks bus karas ateityje.“ Po trijų mėnesių Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Prasidėjęs konfliktas – seno gero sekinamojo karo pavyzdys: pramoninio masto žmonių, plieno ir sprogmenų kova. Manoma, kad žuvo arba buvo sužeista daugiau nei 200 tūkst. Rusijos kareivių. Tai yra keturis kartus didesni nuostoliai už tuos, kuriuos sovietai patyrė Afganistano kare, trukusiame dešimtmetį. Tai dvi su puse JK armijos. Vien nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. balandžio žuvo daugiau nei 20 tūkst. rusų, teigia Amerikos šaltiniai. Daugiausia – Bachmute, anksčiau visiškai nereikšmingame miestelyje Rytų Ukrainoje, ar netoli jo. Jokia armija per tokį trumpą laiką neprarado tiek daug ir tiek mažai teiškovojo nuo pat nesėkmingos Basros apgulties, kurią 1987 m. surengė Iranas, laikų.