Karas privertė Rytų Europą pamiršti Maskvos–Berlyno ašį, bet į akis krenta „Rail Baltica“: greičiau jau turėsime skraidančius automobilius

...

Darbai prie Kauno geležinkelio stoties
Darbai prie Kauno geležinkelio stoties
Šaltinis: R. Tenio nuotr.
2023 m. sausio 26 d. 12:57 The Economist
Karas privertė Rytų Europą ... 0:00 0:00

Kodėl keliautojai Baltijos šalyse važinėja autobusais? Jų sostines – Taliną, Rygą ir Vilnių – skiria tik maždaug 600 kilometrų – tobulas atstumas greitajam traukiniui. Tačiau kelionė vingiuotu geležinkeliu trunka 12 valandų ir numato kelis persėdimus. Tai dalis platesnės problemos. Pažvelkite į bet kurį Rytų Europos infrastruktūros žemėlapį – ar tai būtų keliai, geležinkeliai ar vamzdynai: dauguma jų eina rytų – vakarų kryptimi. Iš šiaurės į pietus ir atgal veda tik keli lėti ar antraeiliai maršrutai.

Šaltojo karo metais Vidurio ir Rytų Europos šalys pirmenybę teikė rytų – vakarų koridoriams – tiems, kurie vedė į Maskvą. Pastaraisiais dešimtmečiais išaugusi jų gerovė sudarė sąlygas plėtoti labiau įvairiakryptį tarpvalstybinių jungčių tinklą, tačiau tam trukdė nacionalinės rietenos. Dabar karas Ukrainoje skatina šį regioną toliau kurti apleistas jungtis.

Rytų Europos energijos bei prekybos srautai šiandien atrodo visai kitaip nei prieš metus.

    © 2020 The Economist Newspaper Limited. All rights reserved. From The Economist, published under licence. The original content, in English, can be found on www.economist.com
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.7000

Susiję straipsniai

Daugiau naujienų

Populiariausios