Įvertino, ar Kinija artėja prie savo galios piko: ekonomikos pakylėjimas lėtėja, bet nerimą kelia kita sritis

Gamykla Kinijoje

Šaltinis: Scanpix

2023 m. gegužės 16 d. 12:15 The Economist

D+ nariams
Prenumeruoti

Įvertino, ar Kinija artėja ... 0:00 0:00

Kinijos augimas – procesas, be kurio keliamos įtampos pasaulis neįsivaizduojamas jau keturis dešimtmečius. Nuo tada, kai šalis pradėjo atsargiai atsiverti pasauliui ir 1978 metais ėmėsi reformuoti savo ekonomiką, šalies BVP vidutiniškai augo po pavydą keliančius 9 procentus per metus. Tai sudarė palankias sąlygas net 800 mln. Kinijos žmonių išsivaduoti iš skurdo. Šiandien Kinijos dalis sudaro penktadalį visko, kas pagaminama pasaulyje. Šalies rinkos ir pramonės dydis visiems laikams pakeitė pasaulinės ekonomikos veidą. Pastarąjį dešimtmetį Kinijos prezidento poste esantis Xi Jinpingas viliasi, kad šaliai užteks jėgų pakeisti ir geopolitinę tvarką.

Tik vertėtų nepamiršti vieno kabliuko: spartus Kinijos augimas ir kilimas lėtėja. Xi Jinpingas žadėjo per artimiausius dešimtmečius įvykdyt „didįjį šalies atjauninimą“, tačiau ekonomika šiuo metu išgyvena kai ką proziškesnio: brandą. O dar prieš dešimtmetį ekspertai prognozavo, kad Kinijos BVP XXI amžiaus viduryje ne tik pasivys, bet ir pralenks Amerikos (rinkos valiutos kursu) ir užsitikrins lyderio pozicijas, o dabar piešiamas kitoks paveikslas, daugiau kalbant apie ekonominę lygybę.

Toks ekonominės trajektorijos pokytis – šiuo metu itin aršiai Kiniją stebinčių analitikų aptarinėjama tema. Jie ir vėl kalba apie Kinijos įtaką ir varžybas su Amerika. Vienas iš požiūrių tas, kad Kinijos galia, lyginant su konkurentais, sumažės, o dėl to, kad ir kaip paradoksaliai tai beskambėtų, ji gali tapti dar pavojingesnė. Praeitais metais pasirodžiusioje knygoje du mokslininkai – Halas Brandsas ir Michaelas Beckley‘is – ėmėsi populiarinti teoriją, kurią patys pavadino Kinijos piku. Jų teigimu, šaliai gresia nuosmukis, esą, Pekinas pasiekė „ribą, kai Kinija yra vis dar pakankamai stipri, kad agresyviai trikdytų dabartinę nusistovėjusią tvarką, bet jau praranda tikėjimą, kad laikas jos sąjungininkas“.