Kruviniausia istorijoje „Hamas“ ataka prieš Izraelį jau pareikalavo tūkstančių gyvybių, o aukų skaičius augo ir, neišvengiamai, toliau augs.

Palestinos grupuotė „Hamas“ spalio 7 d. žiauriausiais būdais nutraukė daugiau nei 1400 žmonių Izraelio gyvenimus, o atsakomoji žydų ataka Gazos Ruože jau nusinešė jau beveik 4000 asmenų gyvybes – aukų skaičius ypač išaugo po antradienį įvykusio ligoninės susprogdinimo, dėl kurio abi pusės kaltina viena kitą. Visa tai – dar neprasidėjus planuojamai antžeminei Izraelio operacijai.

Tačiau už viso šio kraujo purslais kunkuliuojančio konflikto vyksta ir kitas figūrų perstumdymas.
Įvykius stebėdamos iš šalies, tarsi seriale „Sostų karai“ savo interesais rūpinasi gretimos Persijos įlankos šalys, tarp kurių ryški su Izraeliu kurį laiką flirtavusios, tačiau po pastarųjų įvykių atsitraukusios Saudo Arabijos pozicija.

„Nebūkite naivūs, jeigu kas įsivaizduojate, kad Saudo Arabijos kronprincas baisiai pasibaisėjo ar nuliūdo dėl to, ką dabar Izraelis daro Gazos Ruože“, – konstatuoja musulmoniškų kraštų tyrinėtojas ir politologas E. Račius, į konfliktą tarp žydų ir palestiniečių pažvelgiantis iš arabiškos perspektyvos.

„Delfi“ pokalbis su ekspertu – apie tai, kodėl pamažu byra arabiškų šalių solidarumas, kaip jos žiūri į savo principų atkakliai besilaikantį Izraelį, kuo „Hamas“ ataka priminė Pilėnų gynėjų susideginimą ir momentą, kada buvo „užprogramuotas“ daugiau nei šimtmetį besitęsiantis konfliktas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)