Lietuvos delegaciją sudarė pirmininkas T. Naruševičius ir nariai: P. Klimas, S. Rozenbaumas, J. Vailokaitis ir Vyt. Račkauskas. Juos lydėjo ekspertai, karininkai, kareiviai, mašininkės, kurjeriai, žurnalistai ir net kino operatorius. Su savimi jie pasiėmė automobilį ir maisto. Į Maskvą vyko per Rygą, o į bolševikų traukinį su visu automobiliu persikraustė gegužės 3-iąją. Kai vienas lietuvių delegacijos narys bolševikus pavaišino konservais ir samane, raudonarmiečiai ko ne rankomis per upelį pernešė lietuvių automobilį ir jį užkėlė ant traukinio platformos. Šis pasakojimas ne apie tai, kaip sunkiai vyko pačios derybos, o apie tai kaip lietuviai Maskvoje gyveno, ką ten pamatė ir patyrė
Nors vežėsi lietuviškų miltų, duonos ten neišsikepė, o nuo rusiškos susirgo. Nedaug trūko ir vieną ekspertą rusai būtų nutempę į „čerezvičaiką“. Rusai buvo tokie išbadėję, jog kabino konservus pirštais ir kišo į kišenes, bet teatrai lūždavo nuo žiūrovų ir išsipuošusių komisarų žmonų, kurios gliaudė saulėgrąžas ir garsiai kvatojo, nes menas ėmė priklausyti liaudžiai. Nors derybos baigėsi taika, lietuviai jau tada suvokė, jog taikos su rusais nebus.
