Atsegti rimto kostiumo kelnių diržą skyriaus vadovui ir suleisti nagus į stangrius jo sėdmenų raumenis (tikrai nemeluoja, pasakodamas apie sporto klubą). Šelmiškai flirtuojant pakštelėti į skruostą, krimstelėti į ausį ar paglostyti kaklą tam tyleniui IT-išnikui ir pažiūrėti, kas bus toliau... Ko ne erotiškiausios draudžiamos fantazijos išsipildymas (apie šią fantaziją byloja ir pornografinių filmų apie sekretores gausa).
Apsižvalgykite savo darbo vietoje ir prisiminkite, kas, kada ir su kuo davėsi. Ką matėte savo akimis, apie ką girdėjote pašnibždomis prie kavos aparato, o kieno romaniuko liudytojais tampate kiekvieną mielą dieną ir erzinatės, jog esate laikomi nepastabiais kvailiais. Dar įdėmiau apsižvalgykite kitą dieną po darbo baliaus. Kieno akys nukreipiamos į batų noseles, susidūrus su kolega? Kas rausta, išgirdusi vardą to, su kuriuo vakar kažkur netikėtai dingo iš šokių aikštelės ir daugiau nepasirodė. O kas prabyla apie galimą kilimą karjeros laiptais, nes senu, geru ir patikrintu būdu pasiguldė vadovą ar vadovę? Ir tai nieko nuostabaus, turint omenyje, kaip lengvai įsiplieskia jausmai tarp žmonių, kartu būnančių 40 ar daugiau valandų per savaitę.
Fantastiški, legendiniai, pasileidę, apsvaigę, seilėti, besirangantys, nevėkšliško sekso persisunkę įmonių vakarėliai. Sunku atsispirti toms vilionėms, kurios kartais atrodo ne kaip kolegų balius, o gašlių, dar besiplunksnuojančių paauglių orgija. Lyg slaptas klubas, už kurio sienų neišeis jokia nuodėmė, o šokant vos prigludus prie savo pavaldinio nesunku greit pajusti, kad jį jaudina ne tik tavo iškalba ar griežtas vadovavimo stilius.
Kad ir ką kalbėtų moralistai, darbo išvykos ar susibūrimai rėkte rėkia apie būsimą laisvę, neištikimybę, pasidavimą aistrai, akimirkos jauduliui ir, dažniausiai, neslėpkime, alkoholio miglai leidžiant panaikinti asmeninę moralės ar net etikos tvorelę. Statistiškai, priklausomai nuo šalies, apie pusė ar gerokai daugiau (Pietų šalyse) vyrų ir moterų bent kartą gyvenime pasileido plaukus ir išsirengė prieš kolegą (čia bandau būti taktiška, nes visi žinome, kad norint mėgautis seksu nusirengti galima ir visai nedaug). Kur kas mažesnė dalis, bet irgi reikšminga, užmezgė ilgalaikius artimesnius, nei darbo, santykius šalia turimos oficialios šeimos.
Man, vienišai 30 (virš) – metei tokių pasiūlymų pasiūlymėlių pasipila bene kiekvieno darbo baliaus metu. Tai sėdint prie stalo kažkas iš kitos pusės žaibuoja ir, regis, veria kiaurai akimis dviprasmiškai šypsodamas. Tai, lyg atsitiktinai, padeda ranką ant šlaunies ir pernelyg ilgai palieka ją ten ilsėtis. Tai šokant ima tarsi netyčia bučiuoti kaklą, o paskui pakviečia „nueiti kur nors atokiau“. Apie vyrų išradingumą ir bukumą tokiose situacijose galėčiau bene knygą parašyti. Sykį, kolega mane bandė pabučiuoti trečią dieną po savo paties vestuvių. Kai darbo išvykoje ant lieptelio šnekučiuodamiesi gėrėme šampaną tiesiai iš butelio, garsiai juokėmės ir stebėjome kylant saulę, o visi kiti dar arba jau miegojo. Jam staiga pakeitus nuotaiką į kur kas intymesnę, o man pasibaidžius, lyg mustangui ir paklausus, kokį velnią jis čia nori padaryti, atsakė paprastai: žmona nemato, tai ir širdies neskauda.
Kad ir kaip norėčiau, priklausomai nuo pasiūlymo, atsiduoti toms didelėms rankoms, vaiskiai mėlynoms akims ar godžioms lūpoms, dauguma jų būna vedę ir, žinoma, įkaušę. Nuotykiai neblaivioje būklėje manęs jau seniai nebedomina ir neatneša jokio malonumo. O ir noro jausti sąžinės graužatį dėl moters, kuri man nieko nepadarė, neturiu. Neduok, Dieve, vėliau tam neištikimam pasileidėliui kiltų šiltesnių ir rimtesnių jausmų, nei vyno paskatintas negrabus „fiti-miki“. Ką aš daryčiau tada – mylėčiau vedusį, o jis prisiekinėtų negalįs palikti šeimos, nes... (įsivardinkite patys). Priminus sau tokias ateities perspektyvas, noras gana greitai išgaruoja.
Seksas – daugelio suaugusiųjų mėgstamas užsiėmimas, vertinamas dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kai kurie mokslininkai teigia, kad jis net būtinas gerai žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai palaikyti. Nenuostabu, kad su vienu ir tuo pačiu partneriu jis nusibosta, įsisuka lovos reikalų žudikė, ragana, rutina. Neretai ir išvis atitolstama nuo vilionių, glamonių, noro vienam kitą patenkinti bei apsiribojama švenčių proga, lyg dovanomis, apsikeičiamu misionieriumi su suvaidintu orgazmu. O ir savęs vertinimas sumažėjus gaunamo sekso kiekiui, proporcingai leidžiasi žemyn. Gali imti jaustis nebegeidžiamas, nebeįdomus, gal per storas, per spuoguotas ar per plaukuotas savo paties antrajai pusei. Kyla baimių, kad seksualiausias gyvenimo laikotarpis jau praeityje ir dabar tavęs tokio/s jau niekas nebenorės, jei net pats sutuoktinis nenori. O va ta gazelė iš pardavimų skyriaus, panašu, nemato tavo trūkumų, tik galingą vyriškumą.
Ir kas, atsidūręs tokioje situacijoje, nesusiviliotų žalesnėmis lankomis? Kas sugebėtų atsispirti ne visiškai aiškioms užuominoms, geidulingiems, nors ir slepiamiems žvilgsniams ar kūno šilumai. Tokio naujo, nepažįstamo ir masinančio, lyg ugnis naktinę plaštakę, kūno?
Vienišiams, šiuo atveju, tarsi pasisekė. Per darbo balius, kai užimtieji valdosi iš paskutinių jėgų arba net neslepia savo kėslų, taip rizikuodami reputacija ateityje, vienišieji gali elgtis, kaip išmanantys. Ne tik viešai demonstruoti savo norus, ar tenkinti aistrą su sutinkančiu asmeniu, bet ir jį parsivesti namo. Ar nuvykti į svečius pas jį (dažniausiai atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kuris namie turi išgerti). O gal romantiškai blaškytis po miestą ir pasitikti rytą ant biuro pastato stogo?
Žinoma, priklausomai nuo įmonės politikos, tokie pasitąsymai, išaugę į rimtus santykius, gali baigtis atleidimu, perkėlimu, įspėjimu arba, o, Kupidone, vedybomis!
Vis daugiau vyrų ir moterų virš 30-ies vienišauja. Šis, anksčiau jau apsivaikavusių ir mokyklinukus auginusių tėvų amžiumi buvęs laikotarpis, vis labiau tolsta. Jauni žmonės prieš kurdami šeimas stengiasi susikurti kitką, pavyzdžiui, karjerą, kelionių bagažą ar tiesiog įsigyti nuosavus namus. O tam reikia nieko kito, kaip daug darbo ir mažai laisvo laiko.
Dar visai neseniai labiau Vakarams buvusi būdinga tendencija sparčiai veržiasi ir į Lietuvą, kur prie „senmergių ir senbernių karjeristų“ neįpratusi visuomenė tebesmerkia kad ir sekso darbo baliuose ieškančius žmones. Bet o kas belieka, kai pasimatyme nebuvai jau mėnesį, o intymesnių reikalų neragavai dar ilgiau – pasidulkinti su kolega, žinoma.
Darbdaviai reikalauja vis daugiau ir daugiau jų laiko, atsakomybių, nelyg sąmoningai apribodami socialiniam gyvenimui skiriamų valandų skaičių. O kur dar darbas savaitgaliais, papildomi projektai, parsinešti namo (nes juk vaikų ar šeimos neturi, gali padirbėti ir daugiau). Tiesa ta, kad vienišiems ir daug dirbantiems žmonėms nėra itin daug vietų, kuriose lengva rasti antrą pusę, tad darbo aplinka ir vakarėliai su kolegomis gali tapti tramplinu, o alkoholis – liežuvį atrišančiu tiesos eliksyru, padedančiu išsakyti savo slepiamus jausmus tam, į kurį jau keletą mėnesių ar gal net metų varvini seilę. O gal sulauksi teigiamo atsakymo?
Darbo vakarėliai – pagrindinių apkalbų temų šaltinis, santuokinės neištikimybės židinys ir antrasis ar aštuntasis (čia, kaip pažiūrėsi) Dantės pragaro ratas. Laisvamaniškų šėlionių ir nekontroliuojamų vilionių vieta. Juose gali nutikti bet kas, o po jų gali atrasti jausmų, kurių nemanei turintis. Pavyzdžiui, kai nubudus tenka pažvelgti bendradarbiui į akis ir prisiminti, ką vakar išdarinėjote. Arba dar blogiau, nubusti ir prisiminti, kad vakar lyg ir užmigai ne vienas, bet dabar šalia tavęs nieko nėra, o buto durys paliktos atrakintos...
