Ir toks, grįžęs namo, lyg niekur nieko jau lenda prie tavęs. Todėl šauki jam: „Nelįsk! Patrauk rankas! Kas aš tau esu? Tos praeivės pakaitalas?“ Tas, žinoma, apsimeta lyg iš dangaus nukritusiu, klausia apie ką kalbi, apie kokią praeivę, juk tų praeivių vien per vieną dieną šimtai pro šalį praeina. Šauki jam, kad neapsimestu kvailiu, moterims baisiausia vyro kvailumas, jis užmuša bet kokį norą su juo mylėtis. Ne ir dar kartą ne, mulki! Aborigene! Pitekantrope! (Visus šiuos epitetus iššaudai kulkosvaidžiu vienu atokvėpiu, nesileisdama į jokias kalbas. Leisi, tai tuojau pavirs lakštingala, tuojau susuoks tokią ariją, kad imi, vargšė moteris, sudrėksti ir atsipeikėji, kai jis jau tavyje ir tu kartu su juo garsiausiai čiulbi duetu iš laimės.)

Būna dar blogiau. Abu su vyru išsipustot ir keliaujat į priėmimą – ambasadą, Prezidentūrą ar prieškalėdinį koncertą Filharmonijoje. Ir štai, iš gausybės puošnių svečių išnyra Diva – prigludusi pusvilnės suknelė išryškina tobulą figūrą – riestą užpakaliuką ir iš nekukliai atviros apykaklės besiveržiančias stangrias krūtis. Raudona skrybėlaitė paslaptingai dengia nepažįstamosios veidą. Viskas. Daugiau nieko nereikia, kad visi vyrai aplinkui išeitų iš proto. Bet labiausiai trypčioja ir prunkščia taviškis – it eržilas vedamas prie kumelės jis raunasi pirmyn ir nieko aplink nebemato. Veltui stengiesi jam priminti apie save timptelėdama už rankovės – tai absoliučiai neveikia. Vidinis balsas pakužda teisingai: dink greičiau, žmon, į šoną ir susirask kitų pramogų. Antraip taviškis pavers tave pašaipų objektu arba pati imsi savęs neapkęsti ir norėsi prasmegti kiaurai žemę.

Moteris / Athena Kavis nuotr.
Į bendrus namus grįžtate bendru automobiliu, kaip ir priklauso sutuoktiniams su 15-os metų stažu. Bet apsimesti, kad nieko neįvyko būtų nedovanotina klaida, todėl tu tyli lyg vandens į burną prisisėmusi. Tavo vyras pamažu sugrįžta į tikrovę ir, prisiminęs, kad turi žmoną, bando regzti banalius pokalbius. Bet kad ir kaip norėtum pasiplepėti, kad ir kaip trokštum jaukaus vakaro, turi nusiteikti rimtam auklėjamajam darbui. Trys paros celibato – tai minimumas, kurio jis nusipelnė.

Taip ir dar kartą taip! Nes kalbame apie netašytą stuobrį – tipišką lietuvišką vyrą, kuris neturi jokio takto ir juo labiau sveiko proto. Kuris pasiduoda pirmykščiams impulsams nesusimąstydamas apie pasekmes ir apie tai, kad su žmona pyktis jam paprasčiausiai NENAUDINGA. Mano padaryta apklausa, deja, rodo tragišką situaciją – visos kaip viena draugės liudija, kad tokios situacijos dažnos – kai vyrai viešumoje rodo simpatiją kitoms moterims absoliučiai nepaisydami jų – šalia stovinčių žmonų. Maža to – dažnas įsijautęs visą vakarą šokdina vienišą gražuolę ir, tik vakarėliui pasibaigus, susizgrimba: girdi, ei, kur tu, parveši mane namo. Nes tas dar ir prisitašęs už dyką gauto viskio. Tolesnis scenarijus visada tas pats: parveši tą prisvaigusį padarą namo, o jis, vos įžengęs pro duris, užvers tave ant lovos, paskui nulūš, o rytą lyg niekur nieko paprašys vandens.

Jei tokie vakarėliai tapo norma, užsidega raudona lemputė – žmonai laikas keisti savo bendravimo modelį. Pamažu, bet tikrai įmanoma iš stuobrio išskaptuoti daugmaž tinkamą normaliam gyvenimui žmogų. Moteriška intuicija pakuždės, ką reikia daryti. Mano draugės (visos kaip viena) keršija tuo pačiu būdu – nesimylėdamos su savo vyrais po savaitę ar po dvi. Tik viena keršijo net du mėnesius – nepatogu buvo klausti, bet tikiu, kad jos vyras buvo kaip reikiant prisidirbęs.

Moteris / Andrey Zvyagintsev nuotr.
O ką į tai vyrai? Dažniausiai, nutaisę naivų ir nekaltą mūkos veidą, klausia, kas su tavimi atsitiko, kokia bitė, širšė ar bimbalas įkando? Pasitaiko ir tokių, kurie daužosi perkūnais – girdi, tu ką, boba, nesupranti, kas čia vadas? Pastariesiems trijų parų tikrai nepakanka; tik po dviejų savaičių celibato įmanoma su jais normaliau kalbėtis. Tik tuomet, kai jūsų erelis aprimsta, kai plunksnos apsipešioja, abu susėdat kalbėtis. Kantrybės čia reikia geležinės, nes vyras lyg gaidys šokinės norėdamas jus nukirsti. Lyg kokiam paaugliui pirma paaiškini situaciją: žmogau, jau 15 metų tu esi vedęs. O vedybiniame gyvenime – kaip ir vairuojant – privalu laikytis taisyklių. Viena iš jų – gerbti savo žmoną ir žmonių apsuptyje jos paisyti. Na, kiekviena tikrai ras savų žodžių. Viską ramiai išdėsčiusi, tvirtai pareiški: nepagarbaus elgesio netoleruosiu.

Protingas vyras reaguos supratingai. Gaidys šoks ant galvos kapotis. Bet mes, moterys, privalome tvirtai laikytis savo nuostatų. Mat, po daugelio metų vedybinio gyvenimo vyrai mintija, o tikriau jaučiasi maždaug šitaip: žmona amžina kaip pasaulis ir prieinama kaip stalas viduryje kambario – iš kurios pusės prieisi, čiupsi nuo jo viską ir sotinsies kiek širdis geidžia. Žmona – dokumentuota nuosavybė, iki grabo lentos. Ir dar vaikai ant jos rankų – niekur ji nepabėgs, stovės kaip uola plakama vėjų.

Moteris / Taylor Harding nuotr.
Kaip tokiam vyrui priminti, kad esi žmogus turintis savo gyvenimą, lūkesčius ir svajones? Kad esi ne tarnaitė ir ne vergė Izaura? Kad esi verta pagarbos bent jau kitų žmonių akivaizdoje. Taigi, esame priverstos pasinaudoti vieninteliu, tikrai šimtą procentų veikiančiu ginklu – seksu. Naudojamės juo pagal visiems žinomą profesoriaus Pavlovo modelį: jei šuo gerai elgiasi – gauna ėdalo, neklauso – pabus neėdęs, ką padarysi.

Asociacijų su gyvūnų dresūra sunku išvengti. Visi esame matę įspūdingą cirko afišą – joje liūtų dresuotoja, moteris. Nesunku įsivaizduoti, kaip ji dresuotų savo nevidoną vyrą. Aptempti odiniai drabužiai blizga ant nulietų šlaunų, kojų, užpakalio – apatinėse lūpose įsirėžęs gilus griovelis. Minimalaus dydžio liemenėlė vos dengia krūtis – tos tik ir laukia akimirkos, kai išsiverš lauk. Užsimovusi ilgus, iki kelių aulinius batus ir nutaisiusi rūstų veidą dresuotoja garsiai čiaukši bizūnu priešais klūpintį bejėgį vyrą. Kairėje moters rankoje – guminė varpa. „Ant kelių tu, nelemtas liurbi! – skamba įsakmus balsas. – Visą dieną ganei akis į kiekvieną pro šalį praeinantį sijoną, tai dabar rinkis – arba bizūnas, arba guminė varpa. Pasirinksi varpą, sužinosi, kaip jaučiuosi tą akimirką, kai prieš mano norą į mane veržiesi! Man pakaks, viskas, kromelis užsidarė ir atsivers tik tada, kai įrodysi, kad esi žmogus, o ne laukinis gyvulys. Ar supratai, niekše?“, – perklausia dresuotoja ir švysteli bizūnu vyrui per kinkas…

Ak, tos moterų svajonės, kuriose mes sėdim vyrui ant galvos, o ne atvirkščiai. Bet jei rimtai kalbant, tai geriau būtų auklėti vyrą gražiuoju. Kam tie ultimatumai ir bizūnai; kodėl neišbandžius netraumuojančių, humaniškų būdų? Taip besvarstant mano galvoje gimė išganinga mintis – surengti mokymus moterims, seminarą arba „webinarą“ – kaip dabar madinga. Juk kalbame apie problemą, su kuria susiduria 99 proc. ištekėjusių moterų – vyro nepagarbiu elgesiu su žmona viešose vietose. Kaip minėjau, nei pokalbiai, nei dūsavimai čia nepadeda, bet gal ką nors ne taip darome? Gal reiktų žaismingesnio priėjimo, kitokių išraiškos priemonių ir tik tada – jei nepavyks – griebtis teroro t. y. bet kokios veiklos lovoje užkardymo? Nei šiuolaikinė mokykla, nei universitetai šito nemoko.

Kadangi aš šiuo atžvilgiu jaučiuosi neblogai pasikausčiusi, kaip mat suorganizavau „webinarą“ savo FB draugėms apie vyrų auklėjimą ir išdėsčiau joms mano sugalvotą veikimo modelį. Jis žaismingas ir linksmas, iš pirmo žvilgsnio panašų į operą buffa – komiško siužeto kūrinį, 18–19 amžiuje atsiradusį Italijoje. Šiam žanrui būdingas rečitalis, humoras, parodija ir gyvas veiksmas yra pageidaujami ir privalomi auklėjant nuosavą vyrą, kad vėliau netektų skambinti pagalbos numeriu 112 ir skųstis dėl smurto.

Moteris / Marvin Meyer nuotr.
O šiaip mano nuorodos super paprastos. Planas A:

• Jam pasakius „Labas rytas“ apsimeti užimta labai kažkuo svarbiu. Ir taip su visais pasilabinimais – nulis dėmesio. Į gausius jo klausimus, maždaug: „Kas tau yra?“, „Ko užsiraukus?“ ir pan. atsakai rankos mostu, reiškiančiu „Neturiu laiko“. Ir tik mintyse gali jį pasiųsti kur nori.

• Maistą gamink tik sau ir vaikams. Jokių buitinių paslaugų jam nesuteiki.

• Kai jis bandys tave apsikabinti, sušuk: „Prisiminiau!“ ir it akis išdegusi spruk per duris. Kai grįši, aiškintis nebūtina – po kelių kartų vyras pats supras, kad yra persona non grata.

Lygiagrečiai su planu A, turi būti vykdomas planas B:

• Jausdama jo alkaną žvilgsnį, darai viską, kad jį erzintum: seksualiai nusirenginėji, matuojiesi drabužius, kvėpiniesi, daraisi makiažą ir pan.

• Pasidabinusi ir skleisdama gaivų aromatą vaikštai pro savo vyrą lyg pro tuščią vietą.

• Nesakydama nei žodžio, pabrėžtinai įtikinančiu gestu atveri miegamojo duris ir tokiu pat gestu jas uždarai paskui save. Na, kad neįvyktų joks nesusipratimas neva tu tik apsimeti.

• Jeigu vyras išauklėtas, jis beldžiasi. Nesvarbu išauklėjimo, kai norisi „prisiglausti“ prie žmonos, lengvai nepasiduoti. Beldžiasi dar kartą. Svarbu: nepradėkite pro duris aiškintis, kad esate pavargusi, galvą skauda ar dar kokią nesąmonę. Nes tokie išsisukinėjimai tik suteikia jam viltį deryboms. Jokių derybų! Išjungi šviesą ir tiek. Aiškiau nebūna.

• Nepasiduokite kaltės jausmui, abejonėms, ar nepertempei stygos, o ir pati jau savaitė be vyro, be glamonių, o dar ovuliacija stimuliuoja geismą – gal jau užtenka? Ne, tvirtas ne. Kol pats neateis, neatšliauš, kol ant kelių neatsiprašinės – jokių nuolaidų.

Šeštadienis. Gražus vasaros rytas. Ateini pasirąžydama ir lyg įbesta sustoji. Stalas gražiai padengtas, omletas kaip tik toks, graikiškas, keptas alyvuogių aliejuje, kurį tu tiesiog dievini. Šviežios salotos, didelės žalios alyvuogės, tik ką išspaustos raudono greipfruto sultys. Mano mylima angliška juoda Earl grey arbata, šalia skiltelė citrinos ir šaukštelis medaus. Minkštutėlė, kvapni itališka balta duona, sviestas. Didžiuliai žiedai raudonų bijūnų krištolinėje vazoje. Jis šypsosi, sako „atsiprašau, atleisk, kvailai elgiausi, daugiau niekada...“.

Galvoje sukasi visokios mintys, prieštaravimai, nelemti bandymai pereiti į planą C kurio neturi. Nuo vaizdo ir jo išsiilgusio žvilgsnio linksta keliai, nebevaldomos rankos lėtai nusismaukia kelnaites, pačios kojos eina link jo, leidi jam apžioti tavo burną kol drebančiais pirštais atseginėji jo kelnes… Vis dar virpančiu balsu prašai pasiaiškinti dėl jo žvilgsnio į tą praeivę. Išsteni „neliesk manęs...“ .

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)