Pamenu laikus, kai apie aukštąją parfumeriją nebuvau nieko girdėjusi. Gal ir gerai tuomet buvo – nusipirkusi kvepalus už 60 eurų jausdavausi neblogai paišlaidavusi ir didžiuodamasi jais kvėpindavausi, ir manydavau, kad tai jau viršūnė. Nors olfaktoriniai potyriai mane traukė nuo mažens (mėgdavau uosti tiek mamos kvepalus, tiek gėles ir apskritai – viską aplink), niekada ir sapnuoti nesapnavau, kad svajosiu įsigyti buteliuką kvepiančio skysčio, kurio kaina viršija 600 eurų.