Viena plačiausiai paplitusių lietuviškų ligų yra žiūrėti, kad tik nebūtų per gerai. Tai sunkus susirgimas, jo šaknys nueina giliai praeitin, ir jis persiduoda iš kartos į kartą. Tai mirtinas susirgimas: jis pražudo gyvenimo džiaugsmą, pražudo potencialą ir pražudo laimę. Lietuviai dažniausiai yra nelaimingi todėl, kad patys sprunka nuo savo laimės, o jei kuris nesuskumba to daryti, tai jį paragina bėgti nuo laimės neatsisukant visokie piktybiniai veikėjai, kurie dažniausiai yra giminės. Jie sako, kad nori tik gero. Jie daro tik blogą.
Esate girdėję tai daug kartų. „O per gerai tau nebus?“, „o snukis nuo apetito nesprogs?“, „tik nesusireikšmink labai“, „pabūk kuklesnis, apie kitus pagalvok, ne vien apie save“.
Jeigu tik ką nors sau pasidarysite gerai, tuojau prisistatys tetos ir dėdės (dažniau tetos), kurios/kurie praneš, kad ar čia nebus jums kartais per gerai? Gal tegu būna truputį blogiau? Truputį varganiau? Net ne tam, kad su kuo nors pasidalinti: tam, kad kitiems nebūtų taip pavydu ir nyku dėl jų pačių nevykusio, smirdinčio gyvenimo. Jeigu tau gerai, tai nesidžiauk. Pasigadink sau truputį šventę, suteršk savo laimę, galvodamas apie nevykėlius ir tinginius. Geriausia, apsimesk ir pats šiek tiek bėdžiumi. Pastenėk, paubagauk bent žodžiais. Nevykėliams nuo to bus šiek tiek jaukiau.
Kodėl to nevalia daryti, jūs jau žinote, jei įdėmiai sekate mano paskaitas. Nes mintys tampa gyvenimu, jei daug pasakojate, kad esate nelaimingas, tai ir pats tuo patikite, ir pagaliau pradedate gyventi vargingai, nelaimingai, nykiai. Ir tada jūsų žodžiai tampa gyvenimu. Tai labai pavojingas dalykas, kaip jau esu ne kartą pasakojęs.
Baimė „kad tik nebūtų per gerai“ yra labai lietuviškas dalykas, tai yra tikriausiai mūsų pagoniškos praeities palikimas, dar ir sumišęs su katalikišku kentėjimo ir kaltės kultu. Jeigu tau gerai, tai kaip mat persižegnok, nes tau tuojau bus blogai, jeigu tau gerai, tai jauskis kaltas ir kuo dažniau kartok, kad tai neamžina. Motinos sako, kad vaikų negalima per daug girti, nes per daug giriant, paskui vaikas bus pergirtas ir nebebus toks geras, čia yra neracionali ir klaiki baimė prieš gerumą. Kai žmogus, sėkmingai išmokęs pilotuoti lėktuvą, save drąsina – jau, jau, jau, tuoj nukrisiu, tuoj išsidrėbsiu, tuoj viskas baigsis. Tai baimė džiaugtis, baimė pasakyti, kad man dabar viskas einasi gerai, ir tuojau eisis dar geriau, aš varau puikiai, stebėkit mane, kaip man gerai, žiūrėkit mano sėkmės formulę, baimė girtis, baimė gerai jaustis, yra baisus lietuviškas dalykas, ir jis jus pražudys, jei nekreipsite į jį dėmesio.
Ramybės ir geros savijautos sąlyga yra geras jautimasis čia ir dabar, galvojimas apie tai, kaip dabar gerai varai, ir nestabdymas, kai vienintelė mintis turi būti – aš dar turiu geriau ir greičiau varyti, aš turiu dar labiau stengtis, kad man viskas būtų dar geriau, aš dar ne viską pasiėmiau iš gyvenimo ir dar ne viską atidaviau.
Ir jeigu tu žiūri, kad tau per gerai, kad kiti gali pavydėti, kad per daug išsišoki, kad laimės paėmei sau ne po lygiai su kitais, tai tu pats sau griauni geriausius savo momentus ir pats esi savo laimės žudikas, nes tais momentais pradedi savo gyvenimą matuoti pagal tuos, kurie nori tave pristabdyti, nes tu per daug išsiveržei į priekį, ir jie nuo to labai blogai jaučiasi. Jei pradedi dairytis į tuos, kas tau pavydi, jei pradedi galvoti apie tuos, kas tave nori pristabdyti, tai ir esi pristabdytas, supančiotas, ir dabar jau tau komanduoja tie, kas yra blogesnis, silpnesni, lėtesni už tave.
Kažkokiame filme pagrindinį veikėją kritikuoja jo nauja pažįstama, nes jis ima ne visas salotas, o šauktu susižeria ikrus, kuriais salotos yra papuoštos, jis pasiima tik geriausią dalyką, kuris lyg ir turėtų būti skirtas visiems po truputį. Jeigu galvosite apie tai, kad visus geriausius dalykus turi visi pasidalinti po lygiai, aš jums garantuoju, kad jūs ne tik neturėsite ne tik po lygiai su visais, jūs turėsite (geriausiu atveju) trupinius, o visus geriausius dalykus turės tie, kas ima nesiklausę, nes labai gerai žino, ko jiems norisi. Jeigu galite paimti šaukštą ir sau susižerti visus ikrus nuo salotų, tai galite taip ir daryti, o jei nedarysite, tai šį dalyką padarys kiti, ir jie galvos apie savo lėkštę, o ne apie jūsiškę.
Aš žinau, kad turiu gyvenimo grietinėlę. Aš gyvenu vienoje geriausių vietų pasaulyje, pietų Kalifornijos vandenyno pakrantėje, nes aš sugalvojau, kad man taip norisi. Aš negalvoju apie tuos, kas to negali padaryti, kam nesigauna, kas nepakankamai greiti, kad pasiimtų geriausius dalykus, nes jeigu aš galvosiu apie juos, man neužteks laiko galvoti apie save ir savo aplinką. Kai ateinu į batų parduotuvę, aš žiūriu, kaip nusipirkti sau tinkamus ir gerus batus, kurie man patinka. Aš nešokinėju prie kitų pirkėjų ir nebandau įbrukti jiems savo minčių apie tai, kaip ir kokius jie turėtų pirkti batus. Čia ne mano reikalas. Aš kreipiu dėmesį į tai, kas gerai yra man, ko aš noriu, ir negalvoju, kaip čia dabar padarius, kad visi viską turėtų po lygiai.
Išvada tikriausiai būtų tokia, kad reikalingas drąsus ir šiek tiek įžūlus egoizmas, nes sekasi žmonėms, kurie eina ir pasiima tai, kas jiems priklauso, o jiems priklauso tai, ko jie labiausiai nori. Aš jau kalbėjau apie tai, kad kuklumas yra mūsų prakeiksmas, kuklumas nėra vertybė, kuklumas nėra gerai, kuklumas yra lygus tingumui, kuklumas yra lygus neveikimui, kuklumas yra inercija ir atsilikimas. Už kuklumą niekas neduoda premijų, ir niekas neduoda apdovanojimų tiems, kas bando kažką padaryti taip, kad visi gautų po lygiai (geriau pasidaro tie, kas visiems sako, kad dalina po lygiai, ir kvailiai jų klauso, o jie tuo tarpu viską susižeria po savim, ir aš jų neteisinu ir nebandau pasakyti, kad taip ir reikia, nes man apgaudinėjantys ir meluojantys žmonės yra atgrasūs).
Jeigu kažkur ir kažkada gyvenime matote galimybes turėti geriausią variantą, jei jums atrodo, kad jūs dabar gyvenate savo svajonių gyvenimą, tai neišduokite to, gyvenkite jį, ir bandykite suprasti, kaip jums tai gaunasi, kad galėtumėte daryti tai ir toliau: galvokite, kurie jūsų žingsniai yra sėkmingi, kurie yra tikslingi, ir kurie yra niekam tikę. Jūsų sėkmė yra ir jūsų įsipareigojimas: jei kažkas sekasi, jei kažkokioje srityje jūs pradeda gauti daugiau už kitus, tai turite moralinę pareigą ir toliau daryti ir stengtis taip, kad ir toliau būtumėte priekyje. Nes sekasi ne tiems, kas kitus aplenkia: laimi tie, kas aplenkia kitus ir paskui neleidžia kitiems, kad jie išsiveržtų į priekį.
Pergalė niekada nebūna vienkartinė: tai yra ilgalaikis nepasitraukimas iš ringo ir nepailstama kova.
Kitoje paskaitoje kalbėsime apie tai, kaip reikia ir galima išvengti konkurencijos: būkite ten, kur konkurentų nėra.
