SSRS ir JAV jau antrą kartą po Kubos raketų krizės ruošėsi branduoliniam karui. SSRS rimtai svarstė pirmoji smogti branduolinį smūgį JAV. Įtampos kulminacija tapo Pietų Korėjos keleivinio lėktuvo „Boeing 747“ numušimas. Vėliau komisijos, tyrusios incidentą, išsiaiškino, jog tik pakilus lėktuvui iš Ankoridžo oro uosto Aliaskoje, Pietų Korėjos pilotai įjungė lėktuvų valdymo sistemą (autopilotą), dėl kurio klaidos skrisdamas keleivinis lėktuvas pamažu krypo nuo kurso ir atsidūrė virš SSRS teritorinių vandenų Ochotsko jūroje. Lėktuvo įgula ilsėjosi.
SSRS naikintuvai, pasiviję keleivinį lainerį, matė dvi eiles skrendančio lainerio salonų šviesų, kas būdinga tik keleiviniams lėktuvams. Naikintuvo „Su-15“ pilotas majoras Genadijus Osipovičius matė net keleivius ir apie tai raportavo vadavietę. Tuo tarpu keleiviai, nieko neįtardami apie jiems gresiantį mirtiną pavojų, ramiai ilsėjosi, lėktuvo įgulos nariai kalbėjosi, ką veiks baigę skrydį. Jie dar nieko nežinojo apie sovietų naikintuvus, kurie juos sekė. Jie nežinojo, kad vieno persekiotojų, majoro Genadijus Osipovičiaus, naikintuvas jau yra labai arti. Taip arti, kad majoras net galėjo juos įžiūrėti. Jis į keleivinį lėktuvą jau buvo nutaikęs savo raketas „Kaliningrad“.
Tuo metu vadavietėje budėjęs generolas Anatolijus Kornukovas įsakė taikinį sunaikinti. Dvi raketos atsiskyrė nuo naikintuvo ir smogė laineriui. Žuvo visi nekalti laineriu skridę keleiviai ir įgulos nariai. Iš viso 269 žmonės. Tarp žuvusiųjų buvo 61 JAV pilietis, tarp jų JAV Atstovų rūmų narys, kongresmenas Larry McDonald'sas. Tai buvo 1983 m. rugsėjo pirmoji, 6 val. 13 min. vietos laiku. Kai apie šią tragediją sužinojo Vašingtonas, kilo negirdėtas skandalas. JAV prezidentas Ronaldas Reiganas Sovietų Sąjungą prilygino blogio imperijai, kuri, įsakydama numušti keleivinį lainerį, nužudė 269 žmones. Buvo pripažinta, jog toks brutalus sovietų elgesys prieštarauja tarptautinėms teisės normoms. Tai jau buvo agresija.
Po 2020 prezidento rinkimų Baltarusijoje, Baltarusijos prezidentas pasijuto tarsi ungurys ant įkaitintos keptuvės. Pripažinti save pralaimėjusiu rinkimus, vadinasi, po naujai išrinktos prezidentės prisaikdinimo reiškė atsakyti už tūkstančius per jo valdymo laikotarpį nužudytų, neva be žinios dingusiųjų opozicionierių. Kartu su juo į teisiamųjų suolą turėjo stoti ir tie, kurie visas tas žudynes vykdė. Tokia jau visų diktatorių dalia. Todėl, drebėdami dėl savo kailio, jie pasirengę pelenais paversti nors ir visą pasaulį, kad tik išvengtų atsakomybės. Taip buvo Sovietų Sąjungos vadovo Leonido Brežnevo laikais, taip buvo jį pakeitusio Jurijaus Andropovo laikais, kai įvyko minėtoji tragedija su Pietų Korėjos keleiviniu lėktuvu, taip yra šiandien Rusijoje, taip yra šalia Lietuvos sostinės, Baltarusijoje.
Dangstydamasis Rusijos–Baltarusijos 2007 rugpjūčio 6 d. dar 1992 m. sudaryta kolektyvinės gynybos sutartimi, Baltarusijos diktatorius žino, jog jis Rusijai yra tiek pat naudingas ir reikalingas, kaip ir Rusija jam. Būtent šios sutarties pagrindu jis gali jaustis nebaudžiamas. Bet kokio karinio smūgio atveju Baltarusijai, jai į pagalbą turėtų ateiti Rusija su visu savo kariniu, o kartu ir tūkstančiais skaičiuojamų branduolinių galvučių arsenalu. Situacija panaši, kaip ir minėtaisiais 1983-aisiais. Tik tada generolas Anatolijus Kornukovas įsakė taikinį sunaikinti, nes šis buvo išklydęs iš kurso, todėl neteisėtai įskridęs į SSRS teritoriją. Genadijaus Osipovičiaus naikintuvas smogė dviem raketomis „Kaliningrad“. Ar buvo nubaustas generolas, įsakęs numušti keleivinį lėktuvą? Ne. Jis, kaip ir naikintuvo pilotas, buvo dar gi paaukštinti pareigose.
Ar būtų Aleksandras Lukašenka ryžęsis duoti įsakymą numušti tiesioginiu reisu Atėnai–Vilnius skrendantį keleivinį lainerį, nors pastarasis teisėtai skrido civiliniams orlaiviams skirtu oro koridoriumi, pagal suderintą skrydžio planą? Jeigu šis nebūtų paklusęs grįžti ir nusileisti Minske, net tuo atveju, jeigu tuo pačiu lėktuvu skrido jų pačių KGB agentai, manau, A. Lukašenka nebūtų sudrebėjęs.
Tokie režimai nepasigaili net savųjų. O prie žuvusiųjų karstų jie mėgsta sakyti ugningas kalbas apie įvykdytą pareigą Tėvynei, po to juos nurašo į nebūtį, o į mirtį siunčia vėl naujus. Vėliau jie galimai būtų prigalvoję ir pateikę versiją, kad lėktuvą buvo užgrobę teroristai, grasinę lėktuvu rėžtis į atominę elektrinę ir t. t. Galimai neva apie teroristų keleivinio lėktuvo įvykdytą užgrobimą šio incidento režisierių sukurtą versiją pasiuntė lėktuvu skridę KGB agentai. O dėl viso to kaltas Rusijos branduolinis skėtis, dėl kurio pati Rusija, numušusi Malaizijos keleivinį lainerį Ukrainos teritorijoje, tiek pats V. Putinas, medžiojantis ir nuodijantis savo oponentus po visą pasaulį, o taip pat ir jo globojamas Lukašenka, gali jaustis nebaudžiami. Tokios yra teroristinės valstybės ir tokie jų veikėjai. Šį kartą likimas pasigailėjo lėktuvu skridusių keleivių. Tik ar visų?
