Jūra lėtai, tačiau nenumaldomai atakuoja mūsų pakrantę
Pasak geologo, kaip liudija naujausi geodeziniai matavimai, Žemės paviršius Lietuvos pajūryje (tai yra ir jūros krantas) grimzta maždaug 2,5 mm per metus greičiu. Tai yra natūralus dabartinis tektoninis žemės plutos judėjimas. Vykstant tektoniniam grimzdimui, tuo pačiu metu kyla ir jūros vandens lygis: šiltėjant klimatui labiau tirpsta ledynai, didėja vandens tūris dėl terminio plėtimosi.
Ir jau neginčijamai nustatyta, kad per pastaruosius 30 metų vandens lygis ties Klaipėda pakilo 12,3 cm. Nuo 1975 metų Baltijos jūroje ties Klaipėda vandens lygis kyla 4,1 mm per metus. Kiek mažiau – 2,4 mm per metus kyla Kuršių marių lygis. Kylant vandens lygiui intensyvėja krantų erozija, kyla gruntinio vandens lygis, paplūdimiai siaurėja, dažniau nuplaunami (ypač per audras). Lietuvos pajūryje sunki padėtis susidarys, kai jūros lygis pakils apie 60 cm. Tada žemesnėse vietose, pavyzdžiui, ties Būtinge, bangos jau ims ristis per kopas.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad ties Karkle galimi du kranto elgsenos scenarijai. A scenarijus – jei išliks XX amžiaus jūros lygio kilimo greitis, tai jūros lygis pakils 15 cm; tuomet kranto linija atsitrauks 1,6–2,1 m. Jei realizuosis B scenarijus, tai yra, jei išliks pastarųjų 35 metų jūros lygio kilimo greitis – tuomet jūros lygis pakils 35 cm, o kranto linija atsitrauks 3,9–4,9 m. Ir vienu, ir kitu atveju nieko gero: mūsų pakrantė bus vis intensyviau eroduojama.
O va švedų ir suomių pakrantė priešingai – lipa iš vandens
Tuo tarpu Botnijos įlankoje, ypač Vakarų Suomijos (Kvarkeno archipelagas, Vaasa regionas) vyksta priešingas reiškinys: čia žemė kyla greičiau nei vandens lygis. Tai yra izostazinis žemės plutos kilimas (iki 10 mm per metus), nes žemė dar „jaučia“ buvusio ledyno svorį ir palengva atsistato nuo jo slėgio. Paskaičiuota, kad dėl šio reiškinio kasmet Suomijos sausuma padidėja apie 100 hektarų. Izostazinis žemės kilimas kilimas po ledynmečio vyko ir Lietuvos bei Latvijos teritorijose, bet tai jau užsibaigė maždaug prieš 3 tūkst. metų. Estijoje jis dar juntamas – jos šiaurinėje dalyje žemė dar kyla apie 4 mm per metus.
Atrodytų, dėl tokių geologinių reiškinikų suomiai su švedais turėtų tik džiaugtis. Nieko panašaus: ir žemės kilimas sukelia nemažai praktinių problemų: seklėja uostai, farvateriai (ar ne dėl to neseniai Suomijos pakrantėje buvo įstrigęs kruizinis laivas). Pavyzdžiui, dėl minėtos priežasties apie 30 tūkst. m3 grunto yra iškasama gilinant Vaasos uosto prieigas kiekvienais metais. Ir per 10 metų jau sukaupta 900 tūkst. m3 grunto, iš kurio suformuotas milžiniškas dirbtinis kalnas. Iš jūros išgriebti gruntai kelia ir gamtosaugines problemas: iš jų lietaus išsiplaunami sulfidai palaipsniui užteršia dirvožemius ir taip didina jų rūgštingumą.
Beje, dar pažymi J. Satkūnas, minėto reiškinio dėka Kvarkeno archipelagas yra įtauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą (tai įvyko 2006 metais, kai UNESCO komisija posėdžiavo Vilniuje).
