Tamsi kino teatro salė. Ekrane pilna įtampos scena. Nutilo popkornų čepsėjimas ir užtemo nerimstančiųjų telefonų ekranai. Atrodo, visi net kvėpuoti užmiršo ir čia tam ta ram, visa „Dolby Atmos“, „Auro-3D“, SDDS, THX ar DTS jėga trenkia mums į jausmus ir mes juokiamės, verkiam ar pilni entuziazmo kylam nuo kėdžių. Filmų muzika šiuolaikiniuose kino teatruose pasiekė absoliutaus įtraukimo ir apsupimo efektus.
Vis tik, po techniniais sprendimais, visuomet slypi talentas žmogaus, kuris ne tik parašo muziką, bet ir aprengia ja filmą. Aprengia taip, kad šis bespoke kostiumas pasidaro nebeatskiriamas nuo juo apsirengusio ir daro wow įspūdį, kuris mus taip džiugina.
Nėra smagu rašyti, kai žinai, kad niekas neskaitys. Kompozitoriai? Filmų kompozitoriai? Kam rūpi? Bet, patikėkit manim, pagal kai kuriuos iš jų netgi verta rinktis filmus. Esi užtikrintas, kad bus sukrėtimas. O kai kurie iš jų klausosi net ir ne kino teatrų tamsoje.