Prie alkoholio pripratęs organizmas staiga jo negaudamas dažnai reaguoja smarkiais šios medžiagos trūkumo reiškiniais – prakaitavimu, širdies permušimu, aukštu kraujospūdžiu, neramumu, raumenų virpėjimu, skrandžio skausmais, pykinimu, viduriavimu, nemiga, eisenos, pusiausvyros ir orientacijos sutrikimais, epilepsijos priepuoliais, baime ir troškuliu. Pagal bendruosius bruožus alkoholizmui priskiriami šie kriterijai:
1. Tolerancija alkoholio vartojimui ir negalavimai, išsivystantys į psichinę ir fizinę priklausomybę. Asmuo suvartoja vis daugiau alkoholio, o jo negavęs (arba gavęs nepakankamai) jaučia trūkumo simptomus, kurie gali pasireikšti drebėjimu ir „baltąja karštlige“.
2. Alkoholio svarbos prioritetizavimas, kuomet asmens mąstysena ir elgsena apsiriboja alkoholio vartojimu, suvokiant alkoholio sukeliamą žalą. Asmuo, vartojantis alkoholį, nebegali sustoti tol, kol visiškai pasigeria, nes kontrolės mechanizmas nebefunkcionuoja.
„Alkoholiko karjerai“ būdingas lėtas grimzdimas į priklausomybę, alkoholio ir kasdieninių problemų samplaika. Žmogaus gyvenime atsiradus tam tikrų sunkumų ar iššūkių, alkoholio vartojimas sustiprėja, o tai tampa naujų problemų priežastimi. Alkoholizmas nėra susijęs su išgeriamo alkoholio kiekiu, medicininiu ir juridiniu atžvilgiu yra pripažintas liga. Dažnai liga tęsiasi daugelį metų ir yra chroniška, o negydoma neretai baigiasi mirtimi.
Anoniminių alkoholikų (AA) organizacija kategoriškai teigia, kad „alkoholizmas yra mirtina liga, nuo kurios nėra jokių žinomų vaistų“. Deja, vis dar labai dažnai į alkoholizmą žiūrima pro pirštus, kiek įmanoma ilgiau nepripažįstama alkoholio vartojimo problema. Toks klaidingas elgesys nenoromis skatina ir paties geriančiojo minėtų problemų neigimą. Daugiau nei 95 procentai priklausančių nuo alkoholio metų metus, o galbūt ir visą gyvenimą jau nebegalės kontroliuoti savo gėrimo.
Pasistenkite prisiminti, kiek jau kartų nesėkmingai mėginote atsikratyti alkoholio priklausomybės ir užduokite sau keletą klausimų:
• Kiek kartų esate uždraudęs sau galvoti apie alkoholį?
• Kiek buvo nesėkmingų mėginimų dieną pradėti be alkoholio?
• Kiek kartų esate sau prisiekęs „nuo rytojaus daugiau nė lašo“?
Priklausomiems nuo alkoholio žmonėms būdinga tai, kad jie slepia savo ligą, todėl bet kuriame gydymo etape atverkite savo problemą tiek sau pačiam, tiek artimiesiems. Sėkmingas alkoholizmo gydymas beveik neįmanomas, jeigu į gydymo procesą neįtraukiami jums svarbiausi žmonės.
Alkoholizmas yra liga ir paprastai turi tam tikras stadijas. Autoriai Ulrich Trenckmann ir Thomas W. Heinz knygoje „Alkoholis ir depresija“ aprašė vieno žymiausių priklausomybės nuo alkoholio tyrinėtojų Elvin Morton Jellinek įvardintas keturias alkoholizmo vystymosi fazes ir jų simptomus:
I. Pradinė fazė – gėrimas kaip problemų išraiška. Alkoholis vartojamas vis dažniau, kad „palengvėtų“.
Alkoholio vartojimas šioje fazėje pašalina įtampą ir sumažinama nerimą. Nuo kelių mėnesių iki dvejų metų toks alkoholio vartojimas gali tapti kasdieniniu „palengvėjimo" ritualu, kuomet alkoholio kiekis arba koncentracija nuolat didinama, siekiant ankstesnio efekto. Anksčiau ar vėliau sąryšis tarp siekiamo palengvėjimo ir alkoholio veikimo bus įsisąmonintas, prislėgtos būsenos žmones alkoholis veikia kaip geros nuotaikos skatintojas. Šią nuotaiką praskaidrinančiam efektui pasiekti depresyviems žmonėms reikia vis didesnio alkoholio kiekio. Galiausiai alkoholis pasidaro reikalingas kūno maudulio arba „alkoholio bado“ pojūčiams numalšinti.
II. Tarpinė fazė – vystymasis iki priklausomybės. Alkoholis vartojamas slapta, pasireiškia pirmieji trumpi atminties praradimai.
Ši fazė laikoma įžengimu į aiškią priklausomybės ligą. Ji pasireiškia šiais simptomais:
Atminties praradimai ir slaptas alkoholio vartojimas. Staiga atsiranda atminties spragų. Dažnai pakanka maždaug 50–60 gramų gryno alkoholio tokiam efektui pasiekti. Priklausomi nuo alkoholio asmenys šioje fazėje pastebi, kad jie alkoholį vartoja kitaip negu jų artimieji, draugai ir pažįstami. Jie nuogąstauja dėl aplinkinių nuomonės, todėl dažnai ieško galimybių pasislėpti, kad jų gėrimo būdas nebūtų toks akivaizdus.
Nuolatinis galvojimas apie alkoholį ir gobšus gėrimas. Vis dažniau ir dažniau mąstoma apie alkoholį, pagrindinis tikslas kaip jo gauti ir kur išgerti. Alkoholio poreikiui išaugus, alkoholio vartojimo pobūdis pakinta, nes siekiama kuo greičiau apgirsti.
Kaltės jausmas. Su gėrimu susijusį elgesį pats geriantysis pripažįsta kaip neįprastą. Laikui bėgant atsiranda vis daugiau kaltės jausmų, išoriškai nepasireiškiančių, tačiau besigraužiančių vis giliau vidun, sukeliančių nuolat augantį spaudimą pasiaiškinti ir įtampą. Kalbos apie alkoholį pradeda darytis nemalonios.
Dažnėjantys alkoholio sukelti atminties praradimai. Nepaliaujamai dažnėjančios atminties spragos yra paskutinis signalas prieš tampant priklausomu nuo alkoholio. Išgeriamų alkoholinių gėrimų kiekis šioje pereinamoje fazėje yra didelis. Visiška abstinencija šioje fazėje yra vienintelis kelias, galintis sustabdyti žengimą į priklausomybę nuo alkoholio.
Antroje straipsnio dalyje aptarsime trečiąją – kritinę alkoholizmo vystymosi fazę ir jos simptomus.
