Virginija Majorovienė

Gyventojų aukos – didelis įpareigojimas mums

Architektas Paulius Kijauskas (54 m.) savo tiesioginius darbus šiuo metu derina su ypač svarbia misija – laiką ir energiją skiria VšĮ „Mėlyna ir geltona“ („Blue / Yellow“), nevyriausybinei organizacijai, remiančiai Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bei nuo karo nukentėjusius civilius. P. Kijauskas stovėjo prie šios organizacijos ištakų, o šiandien kaip niekad aktyviai organizuoja paramos konvojus Ukrainai.

– Pauliau, kaip ir kada įsitraukėte į organizacijos „Mėlyna ir geltona“ veiklą?

– 2014 metais susitikome su Jonu Ohmanu, mus supažindino Vokietijoje gyvenanti buvusi mano bendraklasė Jūratė Sližytė. „Blue / Yellow“ pavadinimą sugalvojo ji. Su Jonu nusprendėme įkurti viešąją įstaigą. Tuo metu jis dar neturėjo Lietuvos pilietybės, tad visus formalumus teko tvarkyti „senoviškai“ – per notarą. Tik po kelerių metų LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė J. Ohmanui suteikė Lietuvos pilietybę. Jonas yra aktyvesnis menininkas negu aš, man teko sutvarkyti viešosios įstaigos juridinius, registravimo reikalus, tapti šios įstaigos įkūrėju.

– Iš kur troškimas padėti, savanoriauti?

– Daug kas kalba apie empatiją. Savo veiklos nepavadinčiau empatijos išraiška, nors daugelis iš mūsų esame jautrūs, neabejingi kitų skausmui. Yra žmogiškas suvokimas, kad skriaudžiamiesiems reikia padėti. Pagaliau, empatijos nepamatuosi. Teko duoti interviu vienam Norvegijos žurnalui. Žurnalistas manęs klausė: „Kodėl jūs padedate Ukrainai?“ Sakau, todėl, kad matau didelę neteisybę. Jis nesupranta. Vėl kartoja klausimą: „Kodėl kišatės į karą?“ „Labai jautri tema, – sakau. – Aš nenoriu kariauti. Nesu rankose laikęs ginklo. Bet padėti užpultiems Ukrainos gyventojams būtina. Tai svarbu Europos išlikimui.“ Jis ir vėl nesupranta, vėl klausia: „Bet kodėl padedate Ukrainai?“ – „Kad jūsų piliečiai nežūtų lėktuvuose skrisdami virš Ukrainos, Europos oro erdve.“