Manuoju atveju oficialios skyrybos – pavadinkime jas „ištuoktuvėmis“ iš santuokos – buvo tik vienos, o jas po savo sparnu priglaudė visa grupė mitologinių personažų.
Kad netrūktų komedijos, rūpinosi mūza Talija (ak, kokia liekna buvo ta Natalija!), tragedijos prieskonius barstė mūza Melpomenė (vos išgirdus dainas apie meilę man iš akių imdavo srūti ašaros), o gerklės vilgymo šiukštu nestabdyti ragino vyno ir ekstazės dievukas Dionisas. Be jo pagalbos kažkur išsijudinti iš tos ašarų pakalnės būdavo sudėtinga.