Sklandžiai išsiskirti – taip pat menas, pasakytų turintys didesnę tokio tipo procesų patirtį. Tačiau skyryboms, skirtingai nei menui ir mokslui, graikų mitologija nepriskyrė jokios jas globojančios mūzos. Nepriskyrė, bet jos prisistatė pačios.
Manuoju atveju oficialios skyrybos – pavadinkime jas „ištuoktuvėmis“ iš santuokos – buvo tik vienos, o jas po savo sparnu priglaudė visa grupė mitologinių personažų.
Kad netrūktų komedijos, rūpinosi mūza Talija (ak, kokia liekna buvo ta Natalija!), tragedijos prieskonius barstė mūza Melpomenė (vos išgirdus dainas apie meilę man iš akių imdavo srūti ašaros), o gerklės vilgymo šiukštu nestabdyti ragino vyno ir ekstazės dievukas Dionisas. Be jo pagalbos kažkur išsijudinti iš tos ašarų pakalnės būdavo sudėtinga.
Prieš savaitę išsamiai aprašiau margo gyvenimo etapo epizodą ir aplinkybes, kuriomis nugarą man atsuko daug vilčių sukėlusi draugužė iš „Tinder“.