Stiliaus žaidimai

„Aprangos“ grupės pirkimų vadybininkas Virginijus Gražys savo stilių apibūdina kaip improvizaciją tarp prestižinių koledžų įkvėpto „urban preppy“ stiliaus ir skandinaviškų, o kartais – rokeriškų įvaizdžių. Pasak jo, mada ir įvaizdžių kūrimas pirmiausiai yra it žaidimas, turintis teikti tik pozityvią energiją.

Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė


Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė


„Mano stilius formavosi jau nuo vaikystės: mama dirbo namuose ir pati siuvo drabužius, o aš kartu su ja siūdavau rūbus savo kareivėliams. Tėtis taip pat labai mėgo puoštis, tad mada mane lydi visą gyvenimą. Vis dėlto niekada negalvojau, kad šioje srityje dirbsiu.“ „Mano tėtis buvo gana griežtas, norėjo, kad baigčiau rimtus mokslus, dirbčiau rimtą darbą, tad nors mada domėjausi visada, negalvojau, kad tai pavirs į kažką rimtesnio. Viskas pasikeitė, kai išvykau gyventi į Londoną, įsidarbinau pardavėju, o per dvejus metus pakilau į skyriaus vadovo poziciją. Britanijos sostinėje gyvenau penkerius metus, įsimylėjau, susisuko galva ir sugrįžau į Lietuvą. (Šypsosi.) Jau buvau susitaikęs su mintimi, jog mados darbą teks pamiršti, tačiau sulaukiau pasiūlymo tapti vienos drabužių parduotuvės vadovu. Tada supratau, kad laikai pasikeitė – mados srityje vyrai laukiami. Joje dirbu jau penkiolika metų.“

„Kai gyvendamas Londone ėmiau dirbti didelėse drabužių kompanijose, mane sužavėjo koledžų stilistikos įkvėptas „preppy“ stilius, kurio garsiausi atstovai – „Tommy Hilfiger“ ir „Ralph Lauren“. Be to, man patiko ir rokenrolo kultūra, baikeriški įvaizdžiai, avangardas, menas, literatūra. Visos šios sritys susidėjo į vieną ir dabar savo įvaizdžius kuriu derindamas „urban preppy“ stilių su rokerio, baikerio ar minimalistiniais, skandinaviškais įvaizdžiais. Savo apranga norisi šiek tiek maištauti, išsišokti, įpinti gatvės, blogo berniuko įvaizdžio detalių. Asmeninį stilių įkvepia ir kelionės, pažintys, pasaulio pažinimas.“

„Kiekvieną vakarą apgalvoju, ką rytoj rengsiuosi. Kadangi mano gyvenimo tempas gana intensyvus – turiu žmoną ir du vaikus, vaikams užmigus atidžiai apgalvoju, kaip kitą dieną norėčiau atrodyti. Viską preciziškai susiruošiu vakare, kad ryte iškart galėčiau pradėti dieną.“
„Įvaizdžiai priklauso nuo nuotaikos – mėgstu spalvas, jos užpildo erdvę ir suteikia jėgos, tačiau kartais nenoriu būti pastebėtas, tad vaikštau pilkas nuo kojų iki galvos. Kartais stiliaus įkvėpimu gali tapti kino filmas. Šiuo metu man taip pat patinka retro stilius, 70‒80-ieji, plačios kelnės, „oversized“ drabužiai, atėję iš tų laikų, kai pats buvau paauglys. Visa tai atgaivina gerus prisiminimus, tad su tokiais rūbais jaučiuosi puikiai. Įvaizdis man – tai jausmas. Jei vilkiu tai, kas man patinka, visą dieną esu kaip ant sparnų, būnu laimingas.“

„Ruduo yra mano mylimiausias metų laikas, pats esu gimęs rudenį. Tai metų laikas, kai viskas pūkuota, spalvota, minkšta, jauku. Įvaizdžių kūrimas man kaip žaidimas ar hobis, praskaidrinantis kiekvieną dieną. Pažvelgus iš kitos pusės – tai rimtas užsiėmimas, turintis mano gyvenime svarbią vietą.“
„Tokios kompanijos kaip „Inditex“ ar prekės ženklai kaip „Zara“ nenutrūkstamai seka, mato ir, galima sakyti, diktuoja tendencijas. Vyrai pamažu drąsėja, tačiau ir pats, pirkdamas kolekciją, kuria prekiausime Lietuvos parduotuvėse, nesirenku labai drąsių daiktų. Žinau, jog didžiosios masės vyrų apranga dar gana bazinė. Nuolat kalbama, jog vyrams sunku rasti išskirtinių drabužių ar daiktų, tačiau taisykles diktuoja pati rinka. Tik retas Lietuvos vyras yra nusiteikęs eksperimentuoti.“

„Pastebiu, jog vyresni vyrai gali leisti sau įsigyti įdomesnių drabužių, tačiau dažnai juos stabdo mintys, ką pasakys žmonės, o neretai pats svarbiausias rodiklis yra jų žmonos! (Šypsosi.) Vyresni vyrai, kurie gali įsigyti ne tik greitosios mados drabužių, dar yra gana suvaržyti.“
„Moterų mados rinka yra visko perpildyta. Tiek pigių, tiek brangių prekės ženklų yra labai daug. Kartais atrodo, kad net nebėra, kur augti. Kitaip yra su vyriškų drabužių rinka – vyrai tik dabar pradeda domėtis. Pastebėjau, jog prieš penkerius metus vyrai daug dažniau dėvėdavo klasikinius kostiumus, o dabar net bankuose ar advokatų kontorose dirbantieji renkasi dėvėti megztukus ar žaketus ir kelnes. Jie atrodo tvarkingai, tačiau jau be kostiumo – leidžia sau šiek tiek paimprovizuoti.“

„Daug kas gali sakyti, jog mada ir drabužiai yra tuštybė, bet iš tikrųjų tai labai platus ir daug žinių savyje talpinantis pasaulis. Pavyzdžiui, pirkdamas kolekcijas aš neperku jų šiai dienai – štai lapkritį vyksiu pirkti kolekcijų, kurias parduotuvėse pamatysite tik kitų metų žiemą. Dirbdamas šioje srityje gali numatyti, kas bus madinga už kelerių metų. Be to, tenka vesti mokymus apie kitus su mada ne mažiau susijusius dalykus – spalvų derinimą, pirmojo įspūdžio svarbą. Per pirmąsias penkias sekundes niekas neįlįs į galvą ir nepatikrins tavo sugebėjimų ar savybių. Išvaizda, nori nenori, yra svarbi.“

„Gatvės mados bumas niekur nedings, tačiau įvaizdžiai taps kur kas ramesni. Turėsime mažiau raštų, galbūt daugiau vieno atspalvio drabužių. Smagu stebėti, kaip kai kuriose parduotuvėse dabar matomi maži dalykai po keleto metų tampa masinėmis tendencijomis. Jei prieš penkerius metus kas nors būtų pasakęs, jog alyvinė spalva taps madinga, o visi ją graibstyte graibstys, būčiau ėmęs garsiai juoktis. Dabar šią spalvą matome visur, nebėra taisyklių, kaip ką derinti. Anksčiau nebūtum derinęs keleto skirtingų languotų drabužių, o dabar drąsiai nešioji languotą kaklaraištį, languotus marškinius ir viską pabarstai gėlėmis.“ (Šypsosi.)
„Stiliuje svarbu įsiklausyti į save, bet kokias tendencijas perleisti per savo prizmę. Taisyklių nebuvimas suteikia laisvės. Viskas priklauso nuo tavo asmenybės, tačiau svarbiausia – jaustis patogiai.“

„Turiu du sūnus, vienam – vienuolika, kitam beveik treji. Vyresnįjį sūnų visada mokau rūpintis savo įvaizdžiu. Žinoma, geriausias mokytojas yra pavyzdys, tarkime, kad ir rytinė mano rutina: atsikeliu, padarau mankštą, nueinu į dušą, susišukuoju, apsirengiu iš anksto pasiruoštą įvaizdį – sūnus visa tai mato ir mokosi. Pastebiu, jog ir jis visada tvarkingai susišukuoja ir apsirengia. Drabužiai jam nėra pats svarbiausias dalykas, bet tai, kaip atrodo, jam rūpi. Nuo pat mažumės parduotuvėse jam leidau rinktis, ką pats norėtų dėvėti. Žinoma, su tam tikromis gairėmis, kitaip visi jo rūbai būtų su Žmogaus voro veidais. (Juokiasi.) Mano žmona – aktorė, mes abu rūpinamės savo įvaizdžiais, tad ir sūnūs tai jaučia. Užaugę jie tikrai turės savo skonį ir žinos, kaip apsirengti. Man tai svarbu, esu tikras, kad tai jiems pagelbės ir gyvenime.“

„Visose gyvenimo srityse ieškau balanso ir harmonijos. Tiek darbe, tiek namuose, net ir konfliktinėse situacijose stengiuosi atrasti pozityviąją pusę, priimti dalykus kaip pamoką. Stilius taip pat turi teikti tik pozityvią energiją.“
„Nesu žmogus, kuris eina į parduotuvę iš poreikio, ieškodamas kažko konkretaus, ‒ jose lankausi dėl malonių emocijų. Didžiausias džiaugsmas – užklysti į kokią nors dėvėtų drabužių parduotuvę ir surasti vienetinį daiktą. Tai man primena jaudinantį medžioklės momentą.“ (Šypsosi.)