Mes kuriame santykius ne vien tam, kad susilauktume palikuonių ar „susisuktume lizdą“, sukurtume bendrą buitį – mes norime, kad mus pastebėtų, pripažintų, kad jaustume artumą su kitu žmogumi, norime jaustis saugūs, svarbūs. Štai čia ir slypi problemos šaknys. Nei mes, nei mūsų partneriai nesame idealūs žmonės, atėję iš idealių šeimų. Mūsų tėvų šeimose jau buvo santykių sunkumų. Dažnai tam tikri elgesio ypatumai, reakcijos šeimoje perduodami iš kartos į kartą, o elgesio „klaidos“ turi tendenciją kauptis. Todėl du žmonės sueina į porą iš skirtingų šeimų, su įvairiomis vertybėmis. Be to, dažnai kiekviena pusė mano, kad būtent jos gyvenimo modelis ir elgesio principai yra tinkamiausi, „normalūs“. Tam tikra prasme taip ir yra, bet tik pusiau. Būtent šiuo etapu partneriai pradeda šokti savo negatyvų meilės šokį, teigia psichologė, porų terapeutė Sue Johnson.