– Prasidėjus karui Ukrainoje psichologai ėmė kaip mantrą kartoti lietuviams, kad turite mėginti gyventi įprastą gyvenimą, užsiimti įvairiomis veiklomis tam, kad nepalūžtumėte. Deja, tačiau realybėje tai nelabai veikia – žmonės savaitę gyvena didelėje įtampoje. Tad kaip iš tikrųjų tvarkytis su tomis emocijomis?
– Pirmiausia aptarkime, kas su žmogumi šiuo metu vyksta. Daugeliui iš mūsų yra įsijungęs katastrofinis mąstymas ir vadinamasis tunelio efektas: atrodo, kad svarbiausia dabar yra karo grėsmė ir visą laiką reikia jausti baimę, laikyti įjungtą išlikimo instinktą. O darbai, menas, meilė ir santykiai – dabar svarbiausia atrodo ne tai. Dėl to mūsų viduje nerimo lygis pakilęs, kabo tarsi grėsmės debesis, o tai pasireiškia veiksmais: nuolatiniu naujienų tikrinimu, nebeišeina savęs sustabdyti; dalis žmonių nerimaudami dar ir pinigų nusiiminėja, perka konservus, tačiau labiausiai pastebimas būtent tas naujienų tikrinimas, tai tapo masiniu reiškiniu. Žmonės nebegali daryti to, kas anksčiau sutelkdavo jų resursus, suteikdavo gerą nuotaiką, ramybę ir stiprybę. Nepavyksta sugrįžti į tą ramybės būseną.
