Vidutinis Nobelio premijos laureatų amžius – 62 metai, o vidutinis 100 stambiausių pasaulio bendrovių vadovų amžius – 63 metai. Absurdas – pasakys trisdešimtmetis, o aštuoniolikmetis šitokių pezalų net neskaitys, nes jam „reikia pakeisti senąjį pasaulį“! Visi žino, jog paaugliams ir aštuoniolikmečiams dvidešimt penkerių ar trisdešimties metų žmonės atrodo jau seniai, o penkiasdešimtmečiai visiški seniokiai. Bet neretai trisdešimtmetis jau taria: „Ot, mūsų laikais!...“, o kitas netikėtai pražyla ir ima plikti, o trečias jau skundžiasi nugaros skausmais ir bamba: „Pasenau, bičiuli, pasenau... Jau ne tas amžius“. Koks amžius?! Keturiasdešimtmečiams vyrams netikėtai užeina antrasis kvėpavimas ir jie ima vaikytis jaunystės, o tuo tarpu penkiasdešimtmetis į visus juos pašaipiai žiūri ir stebisi, jog jis dar nesusiraukšlijęs, kaip pernykštis obuolys, ir dar trykštantis energija. Bet visa tai yra tik savijauta – visokiausi klystkeliai, saviapgaulės, nes 40-50-etis jau užaugino savo vaikus, paleido į pasaulį ir pagalvojo, kad šaukštai po pietų. Kažkam kyla noras atsigriebti. Bet ar tik noras?
