Vidutinis Nobelio premijos laureatų amžius – 62 metai, o vidutinis 100 stambiausių pasaulio bendrovių vadovų amžius – 63 metai. Absurdas – pasakys trisdešimtmetis, o aštuoniolikmetis šitokių pezalų net neskaitys, nes jam „reikia pakeisti senąjį pasaulį“! Visi žino, jog paaugliams ir aštuoniolikmečiams dvidešimt penkerių ar trisdešimties metų žmonės atrodo jau seniai, o penkiasdešimtmečiai visiški seniokiai. Bet neretai trisdešimtmetis jau taria: „Ot, mūsų laikais!...“, o kitas netikėtai pražyla ir ima plikti, o trečias jau skundžiasi nugaros skausmais ir bamba: „Pasenau, bičiuli, pasenau... Jau ne tas amžius“. Koks amžius?! Keturiasdešimtmečiams vyrams netikėtai užeina antrasis kvėpavimas ir jie ima vaikytis jaunystės, o tuo tarpu penkiasdešimtmetis į visus juos pašaipiai žiūri ir stebisi, jog jis dar nesusiraukšlijęs, kaip pernykštis obuolys, ir dar trykštantis energija. Bet visa tai yra tik savijauta – visokiausi klystkeliai, saviapgaulės, nes 40-50-etis jau užaugino savo vaikus, paleido į pasaulį ir pagalvojo, kad šaukštai po pietų. Kažkam kyla noras atsigriebti. Bet ar tik noras?
Mokslininkų išvados verčia pergalvoti savo ateitį: 60-mečių intelektas ne tik nenusileidžia, bet ir pranoksta jaunuolių gabumus
(6)www.DELFI.lt

FOTO:
Kas yra jaunas žmogus ir kodėl jis nurašo, vadinamuosius „senius“, nors šie valdo pasaulį? Tik keletas gluminančių (o gal abejones keliančių) faktų: žmogus intelektinės veiklos piką pasiekia apie 70-uosius savo gyvenimo metus, kai smegenys pradeda dirbti visa jėga. Intelektiniai gebėjimai, pasiekus 60-80 metų amžių, palyginti su amžiaus vidurkiu, padidėja 300 proc.