Mokslininkai įvardijo netikėtą faktą, dėl kurio rizika nutukti padidėja net 57 proc.

Mūsų organizmas visada sutinka priimti daugiau maisto, nei jam iš tiesų reikia. Jeigu storėtų visi žmonės, būtų bent jau ne taip apmaudu. Tikrovėje kiekvienas žmogus turi pažįstamų, kurie tikina valgantys, kiek norintys, kalorijų neskaičiuojantys, nesportuojantys, o juos vis tiek nors ir dabar galima kviesti vaidinti pornografiniame filme griaučių mėgėjams.

Dalijamės ištrauka iš Asia Kazanceva knygos „Kodėl krečiame kvailystes“, kurią išleido leidykla „Kitos knygos“.

Nereikia jiems pavydėti: įprastai jie turi daug kitokių problemų. Tikėtina, kad iš tiesų jie valgo per mažai – taip yra dėl to, kad jų gyvenimas toks chaotiškas, jog ištrūkti pavalgyti darbe visiškai nėra laiko, namie jų nelaukia nei rūpestingos močiutės, nei sutuoktinis, kuris primintų, kad žmonės kartais pusryčiauja ir vakarieniauja. Ir apskritai jie nuolat patiria stresą – tai yra alkį malšinančias fiziologines reakcijas (iš tikrųjų viskas čia nevienareikšmiška, stresas gali ne tik slopinti, bet ir stimuliuoti apetitą). Beje, tarp nestorėjančių žmonių labai daug rūkalių, nes kiekviena surūkyta cigaretė – irgi stresas, dėl jos smarkiai padidėja adrenalino ir kortizolio lygis, dėl jo, savo ruožtu, kiek padidėja gliukozės kiekis kraujyje, o visa tai atbukina alkio jausmą. Dėl šio poveikio mesti rūkyti, ypač moterims, dar sunkiau: šio įpročio atsisakę žmonės dažniausiai negali atsistebėti, kad jiems nuolat norisi valgyti. Tiesa, vėliau prisitaiko ir sutinka, kad rizika priaugti tris papildomus kilogramus visgi ne tokia baisi, kaip rizika anksti mirti nuo plaučių vėžio.