Lėtinis stresas – tiesus kelias į ligas: paaiškino, kaip jis veikia ir kodėl gali sukelti net vėžį

Kad suprastume streso poveikį imuninei sistemai, turime grįžti milijonus metų į praeitį, į paprastesnį, bet daug žiauresnį mūsų vystymosi istorijos laikotarpį. Kad išliktų gyvi, jūsų protėviai turėjo susidoroti su evoliucijos nulemtomis problemomis, kurias keldavo jų aplinka. Laukinėje gamtoje stresas paprastai susijęs su egzistenciniu pavojumi, kai, pavyzdžiui, į jūsų teritoriją braunasi varžovas arba puola plėšrūnas, norintis jus suėsti.

Dalijamės ištrauka iš Philipp Dettmer knygos „Imunitetas“ (leidykla „Kitos knygos"). 

Taigi jūsų protėviams buvo naudinga stipriai reaguoti į numanomą pavojų, nes veikiant ryžtingai didesnė tikimybė išgyventi – o jei suklydote ir pavojaus nėra, nieko neprarandate. Bet jeigu į galimą pavojų klaidingai sureaguotumėte per lėtai, tai paaiškėjus, kad padėtis iš tikrųjų pavojinga, jus tikriausiai suėstų kas nors didesnis. Todėl tiems, kurie gebėjo greitai reaguoti į galimą pavojaus šaltinį, stresorių – tikrą ar išgalvotą, – geriau sekėsi išlikti ir pratęsti giminę nei tiems, kurie to nesugebėjo.