Įvardijo amžiaus ribą, po kurios absoliuti dauguma moterų tampa nevaisingomis

Nevaisingumo atvejų ir pasaulyje, ir Lietuvoje vis daugėja. Kita vertus, gerėja ir diagnostika, tad nevaisingumas nustatomas dažniau, be to, poros apie vaikus pradeda galvoti vis vėlesniame amžiuje. Atsipalaiduoti, neskaičiuoti vaisingų dienų ir gyventi normalų gyvenimą – tokį patarimą gydytoja akušerė-ginekologė, nevaisingumo gydymo specialistė Diana Jatužienė duoda poroms, kurioms nesiseka susilaukti vaiko. O kada jau kreiptis pagalbos į gydytojus, ko tikėtis ir kas gali trukdyti pastoti, gydytoja papasakojo Ilgaamžiškumo konferencijoje „Longevity“.

Kas parodo, kad pora nevaisinga?

Kas antra į gydytojos kabinetą atėjusi pacientė skundžiasi, jog negali pastoti, sako Medicinos centro „Northway“ Vilniuje gydytoja akušerė-ginekologė, nevaisingumo gydymo specialistė Diana Jatužienė. Gydytoja pastebi, kad dabar dažniau atvyksta ne vienos moterys, bet kartu ir jų partneriai. O tai džiugina, nes statistiškai vaisingumo problemos kyla maždaug vienodai dėl vyrų ir moterų fiziologijos, tik apie 10–15 proc. priežastys būna neaiškios.

„Į gydytojus dėl pagalbinio apvaisinimo kreipiasi įvairaus amžiaus žmonės. Gerėjant medicinai vis daugiau kreipiasi turintys lėtinių ligų ir norintys susilaukti vaikų. Tokiu atveju žmonės dažniausiai būna jaunesni. O sveikos poros dažniausiai kreipiasi vyresniame amžiuje“, – pasakojo D. Jatužienė.

Pagrindinis kriterijus, nurodantis, kad pora iš tiesų nevaisinga, yra laikas – kai pora turi lytinius santykius 2–3 kartus per savaitę ir nesusilaukia vaikų per metus. Nuo 35 iki 40 metų tirtis reikėtų, jei nepavyksta pastoti per pusę metų, o nuo 40-ties – jau po 3 mėnesių.