Iš mokyklos tiesiai į psichiatrinę: jūs tik dar viena perdegusi mokytoja, kuriai pavažiavo stogas

„Ekspress“ bendravo su trimis mokytojomis, nusprendusiomis mesti darbą valstybinėse mokyklose dėl per mažo atlyginimo, emocinio perdegimo ir siaubingų darbinių santykių. Visos prisiekinėja, kad daugiau niekada gyvenime neperžengs jokios mokyklos slenksčio, ir įvardija, kas jas būtų paskatinę ir toliau dirbti su vaikais (visų trijų moterų vardai jų pageidavimu pakeisti).

Signe (59 metai) – buvusi estų kalbos ir literatūros mokytoja. Estijos Harjumos apskrities mokyklose išdirbo kone trisdešimt metų. „Kaip mokytoja visada būdavau tarp keturių ugnių: mokiniai, reikalavę gerbti jų teises, tačiau nieko nenorėję žinoti apie pareigas; tėvai, geriausiai iš visų žinantis, ko ir kaip reikia mokyti jų atžalas; kolegos, nors ir mokantys kitų disciplinų, bet kažkodėl geriau už mane žinantys, ką darau ne taip; ir galiausiai — mokyklos vadovybė, tik kėlusi reikalavimus, bet niekada nepasiūliusi nei pagalbos, nei suteikusi palaikymo“, – būtent taip, anot Signe, ji gyveno didžiąją dalį savo gyvenimo, kol galiausiai viskas baigėsi emociniu perdegimu.