Po pirmų skyrybų toks padrąsinimas gali suveikti labai teigiamai. Po antrų – šiek tiek, bet po ilgesnio laiko ar vėlesnių santykių pabaigos norisi tik atšauti tokiam patarėjui, kad eitų pats ir rinktųsi iš visų tų jūros velnių, kardadančių beriksų ir žuvų-lašų.
Ypač, perkopus 30. Gyvenant ilgiau negu tris dekadas, rožiniai akiniai apsineša braižančiomis realybės dulkėmis. Per juos žiūrėti darosi vis sunkiau, tad, lyg karantino kaukę, norisi nusiplėšti velniop ir matyti aiškų, gryną vaizdą. Šis jau senokai nebėra padabintas naujausiais madingais drabužiais, skambantis apgaulingais meilės prisipažinimais ir neįgyvendinamais pažadais. Nebetįsta šlapiais bučiniais ant galinės troleibuso sėdynės ir nebevirpa aistringu greituku universiteto valytojos kambariuke.
Iki tokio amžiaus tikimasi sukaupti šiokį tokį kapitalą, būti užkopus bent ant pirmojo nekilnojamojo turto kopėčių laiptelio, nors apytiksliai žinoti, į kurią pusę kreipti karjerą ir šiaip – būti surimtėjus. Kitaip sakant, turėti šeimą ar bent jau „rimtą“ partnerį. O ką daryti, jeigu jo nėra? Susidėliojus savo gyvenimą taip, kaip norisi, natūralu ieškoti ir poreikius atitinkančio partnerio. Būtų gerai, dirbančio, nebegyvenančio su tėvais, turinčio ateities planų. Savaime aišku, neužimto.
Pagaliau prisiruošus ieškoti antros pusės, neabejotinai akis į akį susiduri su klausimu – KUR ieškoti? Kur tie vyrai, kurie dar nevedė savo universiteto meilių, nesusilaukė palikuonių ar tik ką su ilgamete partnere neįsigijo bendros sodybos? Ką jie veikia ne darbo metu? Kaip jie susipažįsta su moterimis?
– Susirask hobį, būrelį, užsiėmimą, lankyk kokias užsienio kalbos pamokas ir ieškok bendrų interesų turinčio vyro, – kartoja man draugė.
Atrodytų, viskas – labai paprasta. Na, mėgstu aš tapyti. Taip ir matau, kaip pilnu etatu dirbantis vyras vidury dienos pasistatęs molbertą studijoje bando drobėje realistiškai perteikti lūžtantį šviesos spindulį ar natiurmortą su vaisiais. Dar patinka skaityti knygas, ir, kokia laimė, juk Vilnius pilnas vietų, kuriose renkasi skaitantys, antrų pusių neturintys vyrai, tik ir laukiantys, kol galės nukreipti akis nuo knygos ir pasikalbėti su nepažįstama moterimi. Tik praveri spintos duris ir štai tu jau paslaptingoje šalyje, pilnoje tokių vyrų. Deja ne.
Dar, žmonės kalba, galima rasti meilę bare, lyg kokį vaiką kopūstuose, siurbiantį jau kelintą bokalą alaus. Šis variantas kiek pavojingas, mat čia susimaišo alumi atmiežtas sveikas protas ir pasiganyti išbėgusių užimtų vyrų troškimai. Taip taip, paskutinis toks baro kopūstuose rastas personažas greitai paaiškėjo nesantis vienas ir teieškantis trumpų nuotykių, bei patvirtinimo, kad vis dar gali būti trokštamas kitos moters. Nemalonu.
Bet kuris ilgesnį laiką be partnerio gyvenantis žmogus, greičiausiai, man pritars – rasti sau tinkamą porą yra sunkus darbas. Trumpalaikiam pasitąsymui ypatingų pastangų nereikia: keletą kartų swipe right ir net nebūtina gaišti laiko susipažinimo vakarienei – galima eiti tiesiai prie reikalo. Užtat svajojant apie tvarų ryšį ir patikimą ilgalaikį bendražygį, iškyla tokių kliūčių, apie kurias anksčiau net nebūtum susimąstęs.
Pradėkime nuo finansinės nepriklausomybės. Save išlaikau dar nuo pilnametystės, neturiu skolų, reikalų su antstoliais ar kitais baisiais žmonėmis, galiu sau leisti atostogas užsienyje, vakarienę restorane ar apsilankymą balete. To paties tikiuosi ir iš kol kas menamo partnerio.
STOP!
Tiesa, atskiro paminėjimo verta vyrų mėgstama frazė „tu ne tokia, kaip kitos, ypatinga“. Tik neapsigaukite ją išgirdusios. Po pirmųjų bandymų teirautis: ypatinga, tai čia kaip „baik valgyti kreidą, ypatinga?“, išmokau, ką ši frazė reiškia. Tu – ne tokia, kaip kitos, užsidirbi pati, žinai, ko nori, gali palaikyti pokalbį ir nesi daužta, kaip septyniskart atkaltas senelio zaporožietis, suprask, mažule, esi tinkama tik išklausyti mano skundus apie visas sexy isterikes, su kuriomis leisiu laiką vietoj tavęs. Būkim draugais, taip sakant.
Toliau – įpročiai ir gyvenimo tikslai. Trisdešimtmečius jau galima vadinti susiformavusiomis asmenybėmis. Dauguma mūsų žino, ko nori, ką mėgsta ir kuria kryptimi gyvenime eina. Lygiai taip, mes turime savo kasdienę rutiną, tradicijas bei įpročius. Tenka pripažinti, kad ilgesnį laiką neturėjus poros, į tokią sustyguotą dienotvarkę įsileisti kitą žmogų nėra paprasta. O jeigu jis valgydamas čepsi? O jeigu rytais, kai aš dar saldžiai miegu, mėgsta garsiai klausytis muzikos? O jeigu sekmadieniais, kuriuos aš leidžiu lovoje, jis įpratęs tvarkytis namus? O jeigu švenčių jis nenorės švęsti su artimaisiais? O jeigu... Visokiausių keistų mažų dalykų, kuriuos turiu aš, turi ir potencialus partneris, tad apsišarvavus kantrybe, supratimu, empatija bei kompromisais, kažkaip teks derinti dviejų suaugėlių kasdienybę.
O kur dar papildomi artimų santykių priedai: chemija, seksualinis suderinamumas, tarpusavio ryšys, panašus humoro jausmas, bendri pomėgiai, (ne)noras turėti vaikų... Vos pagalvojus apie visus intymių santykių niuansus norom nenorom, lyg ežiukas iš rūko išlenda mintis – ar TIKRAI man to reikia? Klausantis susiporavusių žmonių kartais dingojasi, jog visos jų problemos, stresinės situacijos ir galvos skausmai kyla iš vieno ir to paties – santykių su partneriu. Nėra partnerio, nėra santykių – nėra problemų.
Ir vėl apsisukusi ant kulno atsidarau „Tinderį“ bei pasiruošiu šuoliui pliku užpakaliu į dilgėles – pasimatymų maratonui, kurie iki šiol nieko gero anei tinkamo man neatnešė. Nevykėliai mamyčiukai, nesuvokiantys žodžio „atsakomybė“ reikšmės; įdomūs ir savarankiški vyrai, seksualiai, deja, traukiantys tiek pat, kiek gali traukti brolis; savimi perdėm pasitikintys narcizai, neleidžiantys ištarti nė žodžio ir suteikiantys sau teisę nuspręsti, ką aš užsisakysiu. Virtinė vienišų vyrų, dėl vienos ar kitos priežasties netinkančių į partnerius ir vis patvirtinančių tylų tikėjimą, kad internetas nėra ta vieta, kurioje tūno ir savo šlovės minutės laukia man tinkamas partneris.
Juokais sakau, kad perkopus trisdešimt, dauguma normalių vyrų jau užimti arba supratę esantys gėjai, tad dabar tebėra viena išeitis – sulaukti, kol vedusieji išsiskirs ir vėl grįš į rinką arba jų žmonos išmirs. Bet ir tais atvejais, jūs man pasakykite, kur jie visi slepiasi?
