Baltymai mūsų mityboje: perspėja, kas gali nutikti, kai jų organizme būna per daug

Baltymai – nuostabus dalykas. Jie atlieka daug svarbių funkcijų: tai statybinė raumenų, organų ir jungiamųjų audinių medžiaga, prireikus (o reikia nuolatos) juos atkuria. Baltymai reikalingi ir medžiagų apykaitai, ir maistui virškinti. Jie padeda antikūnams, kurie neleidžia mums mirti nuo aplinkoje nuolat knibždančių bakterijų. Jie padeda gaminti energiją. Privalumus būtų galima vardyti ir vardyti, bet yra ir kita pusė. Dalijamės leidyklos „Briedis“ knygos „Supergyvenimas. Kaip būti sveikam, geros formos ir visada energingam“ (Darin Olien) ištrauka, kurioje išsamiai papasakota apie baltymų naudą ir galimą žalą.

Kai vieno gėrio būna per daug, o kito – per mažai

Baltymai atsakingi už apsauginį paviršių, odą, plaukus bei nagus. Laimė, gauti baltymų nesunku – jų yra beveik visame maiste. Visi žinome, kad mėsoje, žuvyje ir kiaušiniuose jų tikrai nemažai, ir įprastai manome, kad tai pagrindinis šios maisto medžiagos šaltinis. Bet daržovės, ypač ankštinės, grūdai, riešutai ir sėklos taip pat turi baltymų, tik mažiau. Suvalgyti baltymai išskaidomi į tokias daleles, kokias organizmas geba įsisavinti, – aminorūgštis. Iš viso jų yra dvidešimt viena. Organizmas gali pagaminti tuziną jų, taigi lieka devynios nepakeičiamosios aminorūgštys, kurių galime gauti tik iš išorės, t. y. iš maisto. Žmogaus organizmo baltymų poreikis per pastaruosius šimtą tūkstančių metų nepasikeitė. Bet mados mitybos pasaulyje egzistuoja, kaip ir visur kitur.