Iš tiesų metaforiškas pavadinimas atskleidžia kur kas daugiau prasmės, jei iš šios perspektyvos pažvelgsime į tuos, kurie gyvena paprastame Vilniaus mikrorajone, yra pensinio amžiaus, jau išmokę pasispausti „Skype“, „Messinger“ ar „Whatsapp“ mygtuką, kad galėtų pabendrauti su savo emigravusiais vaikais ir anūkais. Tokiems – auksinis parašiutas ne tik vaikų siunčiami pinigai, uždirbti anglijose, danijose, norvegijose.
Senatvė – tai naujos perspektyvos
Lietuvos socialinių tyrimų centro darbo rinkos tyrimų instituto vadovo prof. Boguslavo Gruževskio nuomone, jau nieko nebestebina faktas, kad esame senstanti visuomenė. Šiuos pokyčius lemia mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vis didesnis išvažiuojančių žmonių kiekis iš Lietuvos. Esame emigracijos lyderiai. Išvažiuoja vaikai, todėl vis daugiau senstančių tėvų lieka vieni Lietuvoje. Iki šiol pasaulyje visada jaunimo buvo daugiau, kodėl pasikeitė situacija? Ilgėjančią gyvenimo trukmę sąlygoja medicininės priemonės, ligų prevencija. Lietuvoje sumažėjus bendram gyventojų skaičiui, proporcingai padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių. Žmonių, kurie pasieks 65-erius, bus daugiau nei darbingo amžiaus ir tai tęsis artimiausius trisdešimt metų. Ar pastebėjote, kad amžius, kurį laikėme senyvu prieš kelis dešimtmečius, šiandien toks nebeatrodo, todėl kalbos apie ilgėjantį pensinį amžių atrodo logiškai išplaukiančios iš mūsų statistinės realybės.
