Į rusų nelaisvę Ukrainoje papuolęs Kipras vos išsikapstė gyvas: kai išgirdau garsus iš tardymo kamerų, man pakirto kojas

Tik

prenumeratoriams

2023 m. kovo 31 d. 15:32 Daiva Žeimytė-Bilienė, ciklas „(Iš)gyventi", parengė Agnė Keizikienė

D+ nariams
Prenumeruoti

Į rusų nelaisvę Ukrainoje p... 0:00 0:00

Lietuvis Kipras, prasidėjus karui Ukrainoje, prisidėjo prie vienos tarptautinės organizacijos ir ėmėsi vežti humanitarinę pagalbą į okupantų niokojamą šalį bei gabenti karo pabėgėlius į saugesnes vietas. Pradėjęs nuo pasienio teritorijų, Kipras važiavo vis giliau. Vieną dieną savo GPS įrenginyje jis nustatė kelionės tikslą – Mariupolis. Ir… dingo. Jo ieškojo organizacija, kurioje vyras dirbo, artimieji, draugai. Kipras atsirado po 8 dienų. Tai, kas jam nutiko, visiems laikams pakeitė jo gyvenimą.

Vedė noras padėti

Kipras baigė teisės studijas, tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje. Jam niekada nestigo patriotiškumo ir pilietiškumo. Kai Rusija užpuolė Ukrainą, jis patraukė prie Lenkijos ir Ukrainos sienos, kad padėtų nuo karo bėgantiems žmonėms. „Įsidarbinau vienoje Ispanijos organizacijoje, kuri specializavosi jaunų šeimų, vaikų gelbėjimu iš Ukrainos ir humanitarinės pagalbos įvežimu. Viskas prasidėjo nuo pasienio. Šeimas iš Ukrainos veždavome į Lenkiją, o iš Lenkijos – į Ukrainą maistą, vaistus ir kitus reikalingus daiktus“, – savo istoriją pradeda Kipras. Didelį įspūdį jam padarė žmonių srautas, kuris buvo milžiniškas. „Prie sienos būdavo dešimtys tūkstančių žmonių. Kalbėdavome su jais. Jie dažniausiai pasakodavo savo istorijas, ką matė, ką girdėjo, kaip atvyko iki pasienio, kaip turėjo važiuoti per tą mūšio lauką. Aš stengiausi rodyti šilumą, žmogiškumą, ypač vaikams, kurie matė visą tą siaubą“, – pasakojo pašnekovas.

Kai ties pasieniu žmonių ėmė mažėti, Kipras pradėjo važiuoti giliau į Ukrainą, kol galiausiai surizikavo ir savo GPS nustatė tikslą – Mariupolis.