Šiomis citatomis pradėdamas tekstą turiu tris tikslus. Pirmasis iš jų - atsijoti žmones, kurie šiaip ar taip nei varginsis gilintis, nei norės suprasti, kas čia parašyta. Antrasis tikslas yra pateikti šios kalbos planą. Galiausiai, trečiasis tikslas yra iliustruoti nuomonių įvairovę apie laisvę (teisingumo ir reikšmingumo didėjimo tvarka).
Pirmosios citatos idėja labai paprasta - „Mūsų galutinė laisvė yra teisė ir galia nuspręsti, kaip kas nors ar kažkas gali veikti mus“. Atrodytų, puikus laisvės apibrėžimas, jei ne tas būdvardis prieš žodį „laisvė“. Kam gi, po velniu, dar reikia prilipinti prie žodžio „laisvė“ žodį „galutinis“. Ar laisvė neaprėpia ir šio žodžio? Iš tiesų, ne.
Matote, nėra vienos laisvės sąvokos. Jų yra milijonai, milijardai - kiek galvų ir dienų ant šios žemės. Savo sultyse verdantys filosofai jau seniausiai išskyrė dvi laisvės sąvokas, įvardydami jas kaip „pozityvi laisvė“ ir „negatyvi laisvė“. Jos, labai paprastai šnekant, skiriasi tik tuo, kad negatyvi laisvės forma teigia absoliučią laisvę daryti viską, ką tik užsigeidi, daryti nepaisydamas nieko. Pozityvi laisvė remiasi idėja, kad gali daryti bet ką, kol tai nevaržo kitų žmonių laisvės jiems elgtis taip pat. Žmogžudystė - puikus pavyzdys iliustruoti šias laisvės sąvokas - negatyvi laisvė tai toleruoja, pozityvi - draudžia.
Akivaizdu, kad pirmoji citata teigia negatyvios laisvės idealą kaip galutinę laisvę. Esu tikras, kad dauguma žmonių tokią laisvę ir įsivaizduotų, kaip savo asmeninės laisvės idealą. Įsivaizduotų, jei ne vienas bet.
Matote, jei jūs turėtumėte laisvę plėšti ir žudyti, tai ir kitas galėtų taip pat pasielgti su jumis. Kitaip sakant, mes dalyvautume siaubingame kare visų prieš visus. Negatyvios laisvės idėja yra vaikiška ir netoliaregiška. Kaip vaikiška ir netoliaregiška neigti prigimtines žmogaus laisves ir teises. Laisves ir teises, kurios kyla iš supratimo, kad tavo laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito. Koks sveiko proto žmogus neigtų kitam teisę į laisvę, gyvybę ir laimę, jei tai nepažeidžia jo tokių pačių teisių? Manau, kad joks. Neigtų tik beprotis arba žmogus, kuris nesupranta, kad su kiekvienu žmogumi, praradusiu savo pozityvią laisvę, praranda dalelę savo laisvės ir jis. Vis tiek, kaip bežiūrėtum, išeina beprotis.
Vienintelis tikros demokratijos pagrindas yra pozityvi laisvė, kuri turi būti nuolat ginama nuo individų, kurie ją neigia. Tam demokratijos ir turi teisę, kaip įstatymų sistemą, skirtą užtikrinti, kad joks individas neteigtų savo negatyvios laisvės. Šią idėją gryniausiu jos pavidalu išreiškė Abraomas Linkolnas žodžiais „Tie, kurie neigia laisvę kitiems, neverti jos sau“. Todėl mes atimame teisę į laisvę ir laimę tiems, kurie atima ją iš nors vieno iš mūsų. Todėl mes įkaliname tuos, kurie žudo, plėšia, prievartauja ar užsiima menkesniais nusikaltimais ir neigia mūsų laisvę.
Nuoseklu ir logiška būtų eiti ir dar toliau - neigti žodžio laisvę tiems individams, kurie neigia pozityvią individo laisvę. Atimti laisvę iš tų individų, kurie teigia, kad jūs neturite teisės siekti savo laimės, kaip jūs ją suprantate, kol nepažeidžiate kitų asmenų laisvės. Jei manote, kad tai pažeistų pozityvios laisvės principus, tai esate visiškai neteisus.
Nes laisvė neapkęsti kito individo pozityvios laisvės, nėra laisvė. Laisvė trukdyti kitam siekti laimės, kuri jums tiesiog nepatinka, nėra laisvė, kurios geidžiate ir sau. Tai negatyvi laisvė, kuri veda tik į nesaugumą, karą ir mirtį. „Laisvė yra niekas kitas, kaip galimybė būti geresniu“ (Alberas Kamiu). Galimybė siekti laimės ir leisti jos siekti kitam.
Jums tikriausiai smalsu, kurgi veda šie išvedžiojimai? Bet pirmiausia atsakykite sau, ar su jais sutinkate? Jei nesutinkate, tai beprasmiška toliau skaityti, o jei sutinkate, tai neišvengiamai turite ir sutikti, kad daug mūsų visuomenę kamuojančių skaudulių ir moralinių problemų kyla iš atsisakymo ar nesugebėjimo suvokti laisvės idėjos.
Ar paklausiate savęs: „Ar teisinga neleisti svetimšaliams siekti laimės Lietuvoje?“. Ar jums neatrodo, kad kovo 11 dieną žygiuojantys Gedimino prospektu (kas ironiška, turint omeny Gedimino laiškus svetimšaliams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) fašistai neigia ne tik tų žmonių laisvę, bet ir jūsų? Jei manote, kad tai neteisinga, tai kodėl tylite? Kodėl neprotestuojate, kodėl nesipiktinate?
Ar paklausiate savęs: „Ar teisinga, kad tą patį darbą, kaip ir vyras dirbanti moteris, uždirba trečdaliu mažiau, nes ji moteris?“. Negi jums atrodo, kad penis tarp kojų garantuoja geresnius profesinius gebėjimus? Jei manote, kad neteisinga, tai kodėl mokate moteriai mažiau? Jei manote, kad neteisinga, kodėl sutinkate gauti mažiau?
Ar paklausiate savęs: „Kokią teisę kažkas turi nurodyti porai, kaip gyventi - santuokoje ar ne?“. Ar jums neatrodo kad jausmai svarbiau nei jūsų nuomonė apie gyvenimą susidėjus? Ir kas, po velnių, jūs toks, kad smerktumėte? Jei sutinkame, tai kodėl nesudraudžiate palaidaliežuvio?
Ar paklausiate savęs: „Kuo blogesnė vieniša motina, auginanti nesantuokinį vaiką?“. Ar jums neatrodo, kad smerkiate ne tą? Kaip jūs drįstate motiną, kad ir svetimą, vadinti šlykščiais žodžiais, o jos vaiką - benkartu? Tai kodėl nesudraudžiate niekšo, kuris neturi nei sąžinės, nei širdies, tik akmenį ir neapykantą.
Kodėl nesudraudžiate besityčiojančio iš neįgalaus žmogaus? Kodėl aiškinate, kas privalo būti moterimi, o kas vyru, kas gali turėti vaikų, o kas ne, kas gali mylėti ir tuoktis, o kas ne? Nes, ponai ir ponios, nevertinate tos žodžio ir sąžinės laisvės, kurią gavote dykai nepajudinę nė piršto. Todėl ir nejudinate nė piršto, kad ją gautų ir kiti. Todėl ir nejudinate nė piršto, kad sudraustumėte tuos, kurie neigia kito laisvę į laimę, laisvę ir gyvybę.
Konformizmas yra tikrasis proto ir sąžinės nuodas. Taip mes liekame saugūs ir nepastebėti. Taip mes nesiveliame į konfliktą. Negindami svetimos laisvės, esame saugūs. Ironiška, kad negindami svetimos laisvės, neginame ir savosios. Čia belieka pacituoti Bendžaminą Frankliną: „Tie, kurie gali atiduoti savo pagrindines laisves mainais į menką ir laikiną saugumą, nenusipelno nei laisvės, nei saugumo“.
P.S. Ironiška, kad galiausiai istorija pasiima ne tik išsižadėtą laisvę, bet galiausiai nušnioja ir galvą tiems, kuriems tos laisvės nereikėjo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!