Prie „Žalgirio“ prisijungė ir penki nacionalinių rinktinių žaidėjai, tarp kurių – naujokas Robertas Javtokas, turėjęs cementuoti visą gynybą, ir po trejų metų pertraukos į komandą grįžęs kroatas Marko Popovičius, labiausiai žinomas dėl taiklių savo tritaškių. Komandą taip pat papildė puikiai užsirekomendavęs Milovanas Rakovičius.
Naujoji „Žalgirio“ arena turėjo tapti pergales skinančio klubo tvirtove, o sirgaliai – tvirtu užnugariu kiekvienose rungtynėse. Tačiau nei nauja arena, nei didžiausias sirgalių būrys visoje Europoje, nei ženkliai padidėjęs biudžetas, nei naujasis sporto direktorius, nei nauji žaidėjai ir nauji treneriai pergalių neatnešė. Tad automatiškai kyla klausimas: kodėl?
V. Romanovas sezono pradžioje neapsikentęs teigė: „Prastų „Žalgirio“ rezultatų priežastis – treneris Elias Zouros“.
Pasak V. Romanovo, jis neatliko savo pareigų ir blogai paruošė komandą sezonui. Dar prieš metus gyręsis, kad pasirašė kontraktą su geriausiu Europos treneriu, praėjus keliems mėnesiams ir patyrus nesėkmę prieš stipriausią Eurolygos komandą Maskvos CSKA jį be gailesčio atleido.
Po šių rungtynių savininkas teigė: „Anksčiau tik retkarčiais blogai sužaisdavo vienas kitas žaidėjas, o dabar minusą reikia dėti net keturiems“. V. Romanovas omenyje turėjo rinktinės žaidėjus.
Vietoje E. Zouros į pareigas paskirtas buvo Vitoldas Masalskis, kuris iki tol treniravo tik NKL autsaiderius ir jokių pasiekimų kaip treneris neturėjo. Ty Lawsonas apie V. Masalskio treniruotes pareiškė: „Žaisdamas „NBA 2k12“ kompiuterinį žaidimą būčiau pasiekęs tiek pat, kiek nuveikiau treniruotėje.“
Po antro iš eilės pralaimėjimo Malagos „Unicaja“ išvykoje V. Romanovas kaltę suvertė vėlgi treneriui (šįkart – laikinai paskirtam V. Masalskiui).
„Mūsų treneris sugalvojo genialų planą – sustiprinti komandą antroje rungtynių pusėje, ir per vieną trečio kėlinio pradžios minutę liko be vilties laimėti. Man atrodo, kad silpna rungtynių antra pusė – visų Lietuvos krepšinio trenerių liga. Ko gero, į „Žalgirį“ teks kviesti užsienio krepšinio specialistą. „Žalgiris“ pralaimėjo „Unicaja“ klubui dar oro uoste – kad kelnės nesušlaptų, reikia turėti „pampersų“, kurių šį kartą neįdėjome, bet kitą kartą įdėsime“, – tuomet sakė V. Romanovas.
Pasirinktas naujas treneris – Aleksandras Trifunovičius. Treneris, kuris pernai vadovavo Vilniaus „Lietuvos Rytui“. Sprendžiant iš pasisakymų viešojoje erdvėje, toks pasirinkimas atrodė tikrai keistas. Turbūt buvo ieškomas treneris, kuris lengviausiai priima klubo savininko patarimus, o gal nurodymus?
Sužaidus pirmąjį ratą Eurolygoje ir sąskaitoje turint 1 pergalę bei 4 pralaimėjimus (VTB lygoje – 2 pergales ir 3 pralaimėjimus), V. Romanovas kaltę prisiėmė sau, tačiau tik todėl, kad treneriu pasirinko E. Zouros.
Tačiau vos tik prabėgus keletai dienų ir patyrus triuškinantį pralaimėjimą išvykoje prieš Kazanės „Uniks“ 52:79, bankininkas pareiškė: „Gal specialiai kas nors mums kenkia, o gal nepalankių aplinkybių sutapimas. Komanda išbalansuota, aiškinsimės, kas atsitiko“.
Po nesėkmių serijos, konfliktų komandos viduje ir Dejuano Collinso suspendavimo pasigirdo kalbos, kad reikia atsikratyti „senių“.
„Atėjo seniai į komandą ir galvojo, kad aš dalinsiu pinigus, o jie valdys. Kai aš iš jų atėmiau vairą, jie ėmė kurti intrigas ekipos viduje. Reikia iki galo visų atsikratyti. Gaila, kad pas mus jaunimo mažokai, tik Lipkevičius ir Kuzminskas. Norėčiau dar kelių krepšininkų. Manau, kad kitais metais, o galbūt ir šiais, geriau pakviesčiau jaunimą”, - kalbėjo milijonierius.
Bet vėlgi pačio V. Romanovo iniciatyva į komandą grįžo veteranas Dainius Šalenga.
Patekus į Eurolygos Top-16 etapą, V. Romanovas pareiškė: „Nors mums trukdė iš išorės, ardė iš vidaus ir bandė komandą paveikti psichologiškai, kultūros griovėjai suprato, kad „Žalgiris“ yra kultūros esmė, todėl ir taip stengėsi sugriauti komandą. Duok Dieve, kad visos blogybės jau būtų praeitis. Tie, kurie šūkavo, kenkė ir griovė, parodė savo tikrąjį veidą ir sulaukė atpildo. Ir, manau, dar sulauks“.
Po pirmosios Lietuvos krepšinio lygos grandų dvikovos, kurioje „Žalgiris“ Vilniuje nugalėjo „Lietuvos rytą“ 82:72, Kauno klubo savininkas teigė: „Nors prieš šias rungtynes buvo daug melo, propagandos, visa tai prilygo tik muilo burbului – „Lietuvos rytas“ nepajėgė atsilaikyti prieš „Žalgirį“. Mūsų treneriai kontroliavo žaidimą, todėl nebuvo jokios panikos ir jokių galimybių vilniečiams nugalėti“.
Atrodytų, ši pergalė buvo geras emocinis užtaisas prieš Eurolygos Top-16 etapą, kuriame kauniečiai po ilgos pertraukos turėjo šansą peržengti šį barjerą. Tačiau viskas baigėsi 6 pralaimėjimais.
Tokių nesėkmių priežastys, anot V. Romanovo, buvo per didelis noras nugalėti, traumą simuliuojantis S. Weemsas, be to, trūko pasitikėjimo savimi. „Žalgirio“ savininkas dar ir apkaltino Tel Avivo „Maccabi“ sąmokslu. Anot jo, atsirado intrigos tarp užsieniečių ir lietuvių, tarp jaunimo ir veteranų.
„Aš stebiu tą procesą. Bet padaryti nieko negaliu“, - apie mistinius priešus komandos viduje vėl viešai kalbėjo V.Romanovas.
Artėjant į pabaigą VTB reguliariajam sezonui ir po dar vieno pralaimėjimo „Uniks“ V. Romanovas planavo imtis radikalių permainų. Tačiau triuškinanti pergalė paskutiniame mače, leidusi pakliūti į atkrintamąsias varžybas, privertė atmesti tokią mintį.
„Tik nežinau, ar ilgam“, – teigė Žalgirio savininkas.
Ir ilgai laukti nereikėjo – tik 3 dienas. „Žalgiris“ sensacingai krito Prienuose prieš „Rūdupį“. Tad belieka laukti žadėtų V. Romanovo radikalių permainų. Kokios jos – sužinosime netrukus.
V. Romanovas išvardino daug priežasčių, kurios, jo nuomone, neleidžia komandai geriau žaisti. Tačiau tarp jų nėra tokių dalykų kaip komandos komplektacija, sudėties balansas, kuris, mano manymu, nėra geras, nuolatinė žaidėjų migracija, keitimų (ne)logiškumas, savininko kišimasis į trenerio darbą. Savininkas savo kaltę mato tik tame, kad treneriu pasirinko E. Zouros, daugiau klaidų neįžvelgia. Bet ar tikrai?
Tad belieka spėlioti, kas kalčiausias dėl visų „Žalgirio“ nesėkmių: treneriai, žaidėjai, nesubalansuota sudėtis, išoriniai priešai, nepalankios aplinkybės, vidinės intrigos, gandai, melas, propaganda ir sąmokslai, per didelis noras nugalėti, nenusiteikimas ar pasitikėjimo trūkumas, o gal tiesiog komandos savininkas?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!