Šį kartą nepavyko. Gal darbuotojas naujas, gal valdžia sugriežtėjo, gal neseniai apvogti buvo – nežinau, ir man visiškai neįdomu.
Į tokį mano pasakymą degalinės operatorius sureagavo pareikalaudamas užstato. Sako „duok tą kortelę, kuria mokėsi, tada paleisiu kurą“. Nedaviau. Jis manim nepasitiki – o aš juo turėčiau? Tada paprašė „kokio nors kito užstato“ – nieko nesugalvojau, likau be kuro. Jei Jums nereikia mano pinigų – kažkam jų tikrai reikia.
Šitoj degalinėj pilu (gal jau galima sakyti pyliau) kurą jau apie 4 metus. Per metus kuro pravažinėju apytiksliai 7200 Lt. Maždaug 70 proc. šitos sumos atiteko būtent šiai degalinei (apie 20 000 Lt). Kaip vidutiniam vartotojui – tai dideli pinigai. Gaila tik, kad jie nieko nereiškia.
Taigi, brangieji, turiu Jums keletą klausimų:
- Jums tikrai nereikia mano pinigų?
- Pas jus dirba žmonės, kurie nepažįsta nuolat besilankančių?
Jūs turite lojalumo korteles, ir vis tiek – po 22 val. atvažiavęs nuolatinis klientas tampa potencialiu banditu? Čia tikriausiai lojalumo programos dalis, vakarais klientus žeminti ir taip tikrinti, kiek anie yra lojalūs?
Nejau tikrai toks geras biznis yra mažmeninė degalų prekyba, kad taip galima nesiskaityt su tais, iš kurių gyvenate?
Geriau po 22 val. visai uždarykite degalinę. Tikriausiai ir taip mažai parduodat, ir nebus rizikos, kad busite apvogti.
Nieko tokio, degalinių yra ne tik pakeliui namo, bet ir pakeliui į darbą, ir šiaip mieste jų pilna. Manau, rasiu tokių, pas kuriuos atvažiavęs neturėsiu jaustis banditas ir nesijausiu žeminimas.
Šiandien ryte užsipyliau, pilną baką. Už 240 Lt. Ne pas jus.
Gero biznio
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!