O kaipgi apsieiti nepaminėjus duobių, žinoma. Mane varo į neviltį visa šita susiformavusi tautosaka apie Kauną, kurią vis prisimena mūsų „opinion makeriai“ (liet. nuomonių formuotojai), niekaip nepasakantys ko nors naujo, vis prisimindami ir atkartodami skirtinguose pavidaluose kažką tokio: „degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos“, „jei važiuoji į Kauną, iškart užsirašyk į servisą“, o kur dar treningai (būtinai trys juostelės) kebabai...
Tada traukiamas fotoaparatas ir yra puolama ieškoti šios tautosakos įrodymų. Praeiviai gatvėje, apgailėtinų parduotuvių vitrinos, kavinių langai (na, juk būtinai reikia nufotografuoti tą vienintelę lietuviškų patiekalų užeigėlę, į kurią nieks neina, na, nebent koks biuro darbuotojas pigių dienos pietų). Na, juk nefotografuosi burgerinių, kokių tratorijų, pub‘ų ar butikų, nes tada visas tekstas neteks prasmės. Ir dar leisi pro šalį praeiti tiems su šortais ir trumpais sijonais, nes juk reikia pagauti tą vienintelį, gal Kauno svečią iš Šilutės, kad parodytum, kaip visi keistai čia rengiasi ir kaip čia viskas provincialu.
Kad būtų dar efektyviau, reikia paminėti, kad Kaune į barus einama tik savaitgaliais. Ir apskritai, juk reikia apie Kauną parašyti taip, kaip nuolatos įprasta apie jį kalbėti, reikia pakartoti visas pasenusias ir jau pasikeitusias tiesas, nes kitokio teksto apie Kauną niekas neskaitys. Žodžiu, reikia kartas nuo karto čia užsukti, ignoruoti visus teigiamus pokyčius (nes jų juk visai nėra!) ir parodyti pirštu į visas miesto žaizdeles, kad miestiečiams paskaudėtų, o kitiems būtų iš ko pasijuokti.
Mano mėgiamas žurnalistas ir rašytojas Kauno tema nepasakė nieko naujo. Taip, kiekvienas kaunietis jaučia apmaudą, matydamas apgriuvusius pastatus centre (o ką jau kalbėt apie du vaiduoklius), kiekvienas kaunietis laukia, kol kas nors nudažys kokį fasadą, slapta tikisi, kad Laisvės alėjos rekonstrukcija truks trumpiau nei 10 metų ir kiekvienas kaunietis pavydi Vilniui išpuoselėtų centrinių gatvių. Nes Kaunas nėra niekuo prastesnis (veltis į miesto privalumų ir trūkumų sąrašą reikia atskiros temos).
Tikrai nekalbėsiu apie laikinosios sostinės sindromą, kuris kamuoja kai kuriuos mano miestiečius. Tiesiog Kaunas nėra prastesnis už jokį Lietuvos miestą čia ir dabar. Už daugelį dar ir pranašesnis, tačiau labai pamirštas ir... Nurašytas a priori (liet. Iš anksto). Visi užsilikę manekenai ir kioskai dar čia ilgai stovės, kol bus kuriamos šitos istorijos apie Kauną. Kol gyvuos šitas periodiškai pakurstomas nusigyvenęs folkloras, tol visi atvykę matys lūšnas, bet ne Žalgirio areną, apgriuvusį fontaną ir tuščią užeigą, bet ne nuo žmonių sprogstantį senamiestį, ne parkus ir krantines, kurias užtvindo bėgikai, dviratininkai ir vaikščiotojai. Būtų galima tęsti ir tęsti. Bet ne, apie Kauną taip kalbėti neįprasta, nes čia turi būti liūdna ir niūru. Ir netgi ne Europos Sąjunga!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Teiraujamės Jūsų – kokias Vilniaus ar Kauno gyventojų ypatybes pastebite jūs? Kaip skiriasi vilniečių ir kauniečių gyvenimas, stilius? O gal tik mitas, kad šie skirtumai apskritai egzistuoja? Padiskutuokime! Savo mintimis galite dalintis el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Miestas“ arba žemiau. Įdomiausius pasakojimus ar patirtis publikuosime.