Seniai norėjau pasisakyti šita tema, bet vis nerasdavau laiko visko užrašyti. Vaikino, dirbančio apsaugoje, ir mergaitės, greičiausiai studentės, nuomonės šiek tiek įkvėpė. Abi pozicijos yra labai dažnos kasdieniniame gyvenime, bet (!) abi jas reikia suprasti „tarp eilučių“.
Apsauginiui. Tavo problema yra ne ta, kad tu dirbi apsauginiu. Ir ne ta, kad neturi automobilio. Ir netgi ne ta, kad neturi pinigų. Bėda yra ta, kad tu per daug sureikšmini, ką moterys pagalvos apie tavo profesiją, vairavimo įgūdžius ar finansinę situaciją. Tai iš karto parodo tavo nepasitikėjimą savimi ir savo sprendimais, priimtais vienu ar kitu gyvenimo klausimu, ir tai yra didžiausia yda bendraujant su moterimis. Žvėriškas pasitikėjimas ir stabilumo jausmas yra dvi pagrindinės savybės, siekiant patraukti moters dėmesį. O kaip šias savybes akcentuosi, priklauso tik nuo tavęs.
Pasitikėk savimi pirmo pasimatymo metu, sumokėk už kavą, vakarienę, kiną. Tai nekainuoja milijonų, bet sukuria tvirtą pirmą įspūdį. Dabar tikriausiai galvoji – „kam rodyti netikrą savo veidą, jei gyvenime aš ne toks“. Tai va, žinok, kad po 1-3 pasimatymų moterys pajaučia (arba ne) tai, ką jos vadina „chemija“. Jei yra „chemija“, tu gali būti tiek apsauginiu, tiek alkoholiku, tiek beždžione zoologijos sode, ir lygiai taip pat, jei „chemijos“ nėra, nepadės nei butai, nei automobiliai. Retorinis klausimas – kaip manai, kodėl daugybė tikrai puikių merginų susitikinėja su visiškais nevykėliais? Esmė, ne koks esi, o kaip save pateiki, ir ką apie save galvoji.
Merginai. Puikiai suprantu ir tavo poziciją – taip, vyras turi aprūpinti šeimą. Ir taip, vyras turi būti iniciatyvus, veiklus, atkaklus, galų gale, būtent šios savybės tą turtą arba, vadinkim, pagrindą po kojom ir atneša. Ne aitvarai (nors daug kam tai bus naujiena). Viskas savaime suprantama, ir, kas dar svarbiau, viskas užgyvenama. Jei esi su teisinga moterimi. O va su teisingomis moterimis šiais laikais kaip ir su jūsų „svajonių jaunikiais“ – badmetis. Nes visos jūs norit, kad vaikinas jau turėtų butą. Automobilį. Jau su savo UAB'u. Ar dar geriau, kokio AB'o valdybos narys. Turiu vieną liūdną žinią visoms, ieškančioms tokio svajonių princo, – Maskva pastatyta ne per dieną. Lygiai taip pat ir tokie jaunikiai – tokiais ne gimstama. Tokiais tampama.
Ir, dabar, mielos panelės, paklauskit savęs, kam vyrui, kuris susikūrė gyvenimą, yra savarankiškas, savimi pasitikintis (šiuo atveju ne tuščiai), reikalingos jūs? Ne jūs kaip visa moteriška giminė, bet Jūs kaip ta vienintelė? Dabar jis gali turėti, ir turės bet kurią. Ir kiekvienai sakys, kad ji vienintelė. O Jūs tikėsit. Nes juk patogu ateiti „ant gatavo“. Bet va ims ir atsiras gražesnė. Mielesnė. Ar kitokia -esnė. Visada atsiranda. O tada žliumbsit DELFI, kad visi vyrai kiaulės, turtas žmones gadina ir kaip per naktį „iš verslininko žmonos tapau vieniša motina“. Kitaip tariant, iš nieko į nieką. Įsidėmėkit – kas moka pinigus, tas užsako muziką.
P.S.: man taip pat dar liko šiek tiek iki trisdešimt, turiu butą, automobilį ir neturiu pastovios merginos. Su metais keičiasi ir prioritetai...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Esu gražus, protingas, draugiškas, bet... vienišas“ - ne kartą tenka girdėti tokius žodžius iš žmonių, kuriems, regis, nesiseka tik dėl vieno – jie niekaip neranda kito, su kuriuo galėtų dalintis džiaugsmais, rūpesčiais ir kavos puodeliu.
Teiraujamės Jūsų - ar esate atsidūrę panašioje padėtyje? Jei taip, kaip pavyko rasti antrąją pusę? O gal iki šiol neturite mylimojo ir mylimosios ir vadovaujatės teorija, kodėl nesiseka šį rasti? Nežinote kur bėda? O gal manote, kad antroji pusė – apskritai ne būtinas dalykas gyvenime? Pasidalinkite savo patirtimi su kitais, patarkite ar pasiguoskite – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Antra pusė“.
Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: