Tokiame peršamos informacijos kontekste yra itin sunku susigaudyti, kas iš tikro šiuo metu yra svarbiausia. Vietoje vykdomos tiesioginio proporcingumo tarp Lietuvoje nupirktų kruopų kiekio ir užsienio valstybėje vykstančios krizės intensyvumo analizės, organizuojamas referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams yra būtent tai, apie ką dabar turėtų rašyti ir diskutuoti politikai bei visa Lietuvos žiniasklaida.
Dar visai neseniai socialiniuose ir pramoginiuose tinklalapiuose buvo galima išvysti vaizdelių, pašiepiančių M. Gervaldo (Murzos), J. Pankos, V. Šustausko ir kitų panašių asmenybių radikalius pasisakymus. Tai tie patys žmonės, kurie ėjo protestuoti prieš imigraciją, prieš veteranų pagerbimą, prieš Žaliojo tilto skulptūras ir kt. Tai tie patys žmonės, kurių paranoja persmelkti pareiškimai juokino ne vieną lietuvių kartą. Dabar šie asmenys yra kviečiami į įvairias televizijos laidas, žurnalistai iš jų ima interviu, o politinis elitas, kartais nuo karto neryžtingai papurtydamas galvą tik užsimena apie tai, kad tokie referendumo iniciatorių veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir stojimo į Europos Sąjungą sutartį.
Taigi, dabar tie patys asmenys, kurie anksčiau daugeliui keldavo juoką arba gailestį, apjungė net 300 tūkst. žmonių. Politikų neryžtingumas, informacijos Lietuvos žmonėms nepateikimas laiku, žiniasklaidos pilietinės atsakomybės nebuvimas, sukėlė protu nesuvokiamą masinę psichozę, kuri dar labiau didinama pačių radikaliausių Lietuvoje asmenybių skleidžiama informacija.
Bet kuriuo atveju šaukštai po pietų – nors užsieniečiai jau seniausiai perka žemę per Lietuvoje įsteigtus juridinius asmenis, parašai surinkti, todėl mes privalome gerbti tautos valią ir organizuoti referendumą. Skaudžiausia yra tai, kad tokio referendumo pasekmes turės prisiimti ne kas kitas, o pati Lietuva ir jos piliečiai.
Vengrijos ir Bulgarijos atvejai jau seniausiai tapo įrodymu, kad toks tautos sprendimas pažeistų ne tik Europos Sąjungos sutartį, bet ir šalies Konstituciją, todėl priešingi referendumo palaikytojų teiginiai, mano manymu, net neverti didesnės analizės. Tačiau teko susidurti ir su tokiais žmonėmis (ir, beje, jų gana nemažai), kurie yra įtikinti, kad užsienietis, veikiantis per Lietuvoje įsteigtą juridinį asmenį, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, o įteisinus tiesioginį pardavimą, toks asmuo Lietuvoje galėtų veikti pagal savo šalies įstatymus.
Toks supratimas, žinoma, kelia šypseną – kur girdėjote, kad lietuvis, nusipirkęs žemę kitoje šalyje, joje galėtų veikti pagal Lietuvos įstatymus? Tačiau ant tokių ir panašių teiginių yra pastatytas visas šis absurdiškas referendumas.
Kadangi referendumo iniciatorių organizuojamas Lietuvos tautos smegenų plovimas jau įgavo pagreitį, belieka tik mesti iššūkį jo organizatoriams. Ar išdrįsite prisiimti atsakomybę už savo organizuojamo referendumo sprendimais Lietuvai ir Lietuvos piliečiams atneštą žalą?
Įrodykite, kad sakote Lietuvos žmonėms teisybę ir asmeniškai pasirašykite su visais norinčiais susitarimus dėl šio referendumo atneštų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo iš savo asmeninių lėšų. Jei tikrai žinote, ką sakote, galėsite net nedvejodami prisiimti atsakomybę. Tačiau jei vis dėlto nesate tikri, pasielkite garbingai ir pasakykite tai Lietuvos žmonėms tiesiai į akis.
Savo ruožtu politinis elitas turėtų liautis kalbėti šia tema lyg tarp kitko ir galiausiai imtis visuomenės švietimo. Dabar dėl milžiniško informacijos trūkumo net tie, kurie yra prieš tokį referendumą, nori eiti ir išreikšti jame savo nuomonę, nesuvokdami, kad vienintelė priemonė išvengti galimų neigiamų pasekmių yra į jį apskritai neiti.
Gana populistinių pareiškimų, trypčiojimo vietoje ir savo asmeninių interesų gynimo - ženkime žingsnį tikros pilietinės visuomenės link ir pradėkime atsakingai elgtis ne tik vienas kito, bet ir visos Lietuvos valstybės atžvilgiu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!