aA
Kaip žinia, veik prieš metus, nuo 2019 m. pasikeitė dviejų ministerijų pavadinimai: Ūkio ministerija tapo Ekonomikos ir inovacijų, o Švietimo ir mokslo – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis. Pavadinimų kaita, turinio prasme, labiau reikšminga ministerijai, prie kurios, galų gale, priklijavo „sportą“, nes jos veikloje atsirado naujas veiklos baras, kurį nuėmė nuo iki tol buvusios vyriausybės „kepurės“.
Prioritetų perdėliojimas arba gal jau laikas įgyvendinti regioninę politiką?
© A.Stackevič nuotr.

Kita gi, kuriai buvo priskirtas kuruoti visas likęs šalies „ūkis“, nepriskirtas kitoms ministerijoms, anot pavadinimo keitimo iniciatorių, turėjo tik tiksliau reprezentuoti ministerijos veiklos sritį, jos pobūdį ir pagrindinius tikslus XXI a., būti labiau suprantamas tarptautinei bendruomenei. Kaip žinia, iš pastarosios, buvusios Ūkio ministerijos, nurėžiant dalį funkcijų dar 2009 m. buvo įsteigta Energetikos ministerija, tokiu būdu (nesiveliant į tuo metu vykusius politines formuojamos valdančios koalicijos postų dėlionių peripetijas) prioritetizuojant energetiką, kaip svarbią valstybės veiklos sritį, kurioje, ministerijos pagrindu, buvo telkiami šios srities specialistai ir įgyvendinant Lietuvos energetinės nepriklausomybės politiką.

Taigi, ministerijos atsiradimas ar jos pavadinimo turininis keitimas, tam tikra dalimi prioritetizuoja valstybės valdymui svarbią šaką, joje telkiant tos srities politinės, ekspertinės bei administracinės veiklos profesionalus. Didžiąja dalimi, dabartinės vyriausybės ministerijos savo veikla – vertikalios, t. y. veikia tam tikroje specifinėje srityje (pvz. sveikatos bei krašto apsaugos, finansų, energetikos, kultūros ir t. t.). Tuo tarpu horizontaliųjų, t. y. tų, kurios apimtų tam tikras bendras tarpinstitucines ir tarpsektorines veiklos sritis, t. y. pilkąsias zonas, kurių esamos ministerijos neapima – maža (tokiomis galėtume įvardinti susisiekimo, socialinės apsaugos ir darbo, ekonomikos ir inovacijų ministerijas).

Įdomi šioje vietoje yra Vidaus reikalų ministerija, kuri ne tik atsakinga už viešąjį saugumą, valstybės tarnybą, viešąjį administravimą bet ir už regioninę politiką, dalis kurios – migracijos reikalai. Visų šių šaliai svarbių ministerijos kuruojamų sričių didžiausia problema – regioninė politika, kuri užima podukros vaidmenį, nors žvelgiantį į šalies dabartį ir ateitį, būtent regioninė politika turėtų būti prioritetinė, ypač atliepiant prezidentinį šūkį – „turi būti viena Lietuva, ne dvi, keturios ar penkios – viena“.

Kaip rodo šalių, panašių į Lietuvą pavyzdžiai Latvijoje, Čekijoje, Kroatijoje, net toje pat Prancūzijos, veikia panašaus tipo regioninės „horizontaliosios“ ministerijos, kurių tikslas sudaryti sąlygas tvariam regionų vystymuisi, idant šalies centras ir jo periferinės sritys augtų tolygiai, identifikuojant ir išnaudojant kiekvienos jos stipriąsias puses.

Gal atėjo laikas ir Lietuvos politinėms partijoms į savo programas įtraukti, o vėliau realizuoti Regioninės plėtros ministerijos viziją, kuri apimtų kuruoti sritinėmis, o ne municipalinėmis šalies dalims, užtikrinant tvarų regionų augimą. Pabrėžiu, kuruoti, t. y. derinti, koordinuoti, inicijuoti, o ne vadovauti ar instruktuoti visą procesą. Šiuo metu esamas regioninis valdymas, kada sudaroma regionų plėtros taryba, kaip parodė 2019 m. A. Naginionytės ir K. Samasionokaitės atliktas šių tarybų veiklos tyrimas, nėra efektyvus. Didžioji dalis pagrindinių regioninės politikos formuotojų ir įgyvendintojų neigiamai vertina šiandieninę nacionalinę Lietuvos regioninę politiką ir teigia, jog šioje srityje pertvarka – būtina, nes socialiniai ir ekonominiai skirtumai šalyje nesumažėjo ir yra didžiausi per 20 metų bei vieni didžiausių ES kontekste, nepaisant ES lėšų skiriamų regioninei politikai Lietuvoje vystyti skatinant visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią jų plėtrą.

Šiame kontekste, manau, turėtų būti ministerijos lygiu institucionalizuota regioninės politikos įgyvendinimas Lietuvoje, į ją įtraukiant jau veikiančius regioninės politikos dalyvius, suteikiant jiems didesnių galių, praplečiant bei sudarant sąlygas vysti tarpinstitucinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą paremtą „iš apačios į viršų“ principais, tuo pačiu atliepiant nacionalinius interesus, nes tik taip apskritai bus įmanomas regioninės politikos įgyvendinimas.

Lietuvos regioninės plėtros ilgalaikė perspektyva yra įteisinta taip vadinamojoje „Baltojoje knygoje“, kurios siekis, jog ji tęstųsi bent keletą politinių ciklų ir būtų suderinta su ES ilgametėmis finansinėmis perspektyvomis. Joje aprašyta daug įžvalgų, tačiau tuo pačiu galima pastebėti, kad visos jos daugiau ar mažiau pritempiamos įtvirtinant dviejų fiktyvių regionų atsiradimą, tokiu būdu skaidant Lietuvą į „Vilnių“ ir „kitą Lietuvą“, ir taip sudarant prielaidas europinių lėšų įsisavinimui. Taigi, noras yra formuoti regioninę politiką sukuriant pseudoregionus ES lėšų įsisavinimui regionuose, nors tikslas turėtų būti tvari strateginė plėtra juose.

Ministerijos – nėra „šventa karvė“. Jos gali kisti priklausomai nuo šaliai strategiškai svarbių sričių, kurias ji nori kuruoti. Ne paslaptis ir tai, kad sričių svarbumą nulemia ne tik valstybės interesai, bet ir kitų šalių, kuriuose veikia vyriausybės pavyzdžiai, ypač tai aktualu, kai vyksta tam tikrų sričių ministrų susitikimai Europos Sąjungos ar kitų Pasaulio ir Europos organizacijų formatuose – tuomet yra patogu turėti sritinį ministrą. Dažnu atveju valstybėse būna vidaus reikalų, užsienio reikalų, krašto apsaugos, teisingumo, finansų bei švietimo ministerijos.

Ministerijų skaičius priklauso ne tik nuo šalies interesų, bet ir finansinių galimybių jas išlaikyti, tad nenuostabu, kad Lietuvoje jų mažiau, nei pvz. Prancūzijoje ar Lenkijoje. Nesakau, kad ministerijų korekcijas (atsiradimą, pervadinimą, keitimą) reikia nuolat keisti kaip kojines, nes, kaip žinia, ir pati visuomenė yra inertiška, ir prioritetai nusistovėję, ir surinkti ministerijos kadrus užtikrinant jos tęstinumą būtų sudėtinga. Visgi neraguoti į šalies pokyčius ir problemas jas prioritetizuojant XXI a. – negalima.

Įvertinus visus aukščiau išdėstytus faktus, keliu siūlymą viešam diskursui (kitoje vyriausybėje) steigti Regioninės plėtros ministeriją ir taip prioritetizuoti valstybėje sritį apie kurią daug kalbama, bet nėra daug daroma. Siekiant nedidinti administracinio aparato, atvirkščiai jį efektyvinant – Energetikos ministeriją siūlau jungti prie Aplinkos ministerijos, nes jų funkcijos gan glaudžiai susietos su klimato kaitos, energetinio efektyvumo ir panašiomis „žaliosiomis temomis“, kur sinergija tikrai būtų daug didesnė ne tik nacionaliniam, bet ir Europiniam ir Pasauliniam kontekste.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Moteris apsilankė Nidos nudistų pliaže – įsijungus „dzin“ režimui pajuto kai ką naujo (103)

Ne naujiena tai, bet pagalvojau, kad reikėtų pasidalinti, gal kam bus naudinga. Buvau aš šią...

Viešuoju transportu pavažiavęs konstatavo: sovietinių laikų nesiilgiu, bet vienas dalykas buvo geriau (67)

Akcenduodami darnaus judumo ir tvarumo idėjas, visi miestai kviečia dažniau naudotis viešuoju...

Persikraustė gyventi į mylimo vyro miestą ir dabar lieja ašaras: po šito viskas pakibo ant plauko (28)

Atvejis, kai moteris seka paskui mylimą vyrą gyventi į kitą miestą, ne toks ir retas. Bent jau...

Lietuvio nuotykiai Europoje: „fanaras“ po akim išgąsdino aplinkinius – vieni šokinėjo aplink, kiti net kvietė į vaišes (6)

Viskam savas laikas. Laikas atostogauti, skiepytis, švęsti, dirbti ir net į akį gauti. Nutaikiau...

Karštą vasaros romaną ir bučinius prie ežero prisimena net ištekėjusi už kito: visi turime tą vienintelį žmogų (16)

Ir visgi jaunystės meilė pati saldžiausia ir įsimintiniausia. Vasarą man tie prisiminimai dar...

Top naujienos

Į sąskaitą – tik 286 eurų pensija, o susidūrė su problemomis: bankas reikalauja įrodyti, kad neplauna pinigų (62)

Bankų reikalavimai užpildyti klausimynus dėl pinigų plovimo prevencijos ima kelti rūpesčių...

Nesiskiepijantiems darbuotojams ruošiama daugiau sankcijų – galės net atleisti? (403)

Nesiskiepijantiems – ruošiama daugiau sankcijų. Planuojama pasekti latvių pavyzdžiu ir leisti...

Virusologų įspėjimas: delta atmaina situaciją verčia aukštyn kojomis (350)

Delta atmaina yra sparčiausiai plintanti, greičiausiai prisitaikanti ir grėsmingiausia...

Lietuvė savo talentu užkariavo pasaulį: papasakojo apie sunkų darbą, santuoką su italu ir gyvenimą svetur (4)

Šokėja iš Lietuvos, susišlavusi aukščiausius titulus šokių pasaulyje. Moteris, gyvenusi...

Olimpinio medalio viltis Lietuvai: Gudžius kovoja disko metimo finale gyvai (51)

Tokijo olimpinių žaidynių medalius jau yra iškovoję daugiau nei 70 šalių atstovai, tačiau...

Po maudynių ežere – mikroskopinės lervutės odoje: tai tik viena iš ligų, galinčių tykoti vandenyje (22)

Praėjusią savaitę po socialinius tinklus pasklido nuotraukos , kuriose matomi ryškūs išbėrimai...

Kauno LGBT eitynių organizatoriai: jei savivaldybė skųs sprendimą leisti renginį, tai bus apgailėtina (431)

LGBT bendruomenė ir Gegužės 1-osios profesinė sąjunga švenčia pergalę prieš Kauno...

Dainininkei Shakirai – sunkios dienos: atlikėjos laukia teismas dėl šešių nusikaltimų, gresia kalėjimas (2)

44 m. Shakiros laukia teismas Ispanijoje dėl nesumokėtų mokesčių. Kaip praneša „Euro Weekly...

Malinauskas: jau po dviejų mėnesių galime pamatyti tektoninius lūžius politikoje ir visuomenėje (478)

Buvęs ekspremjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ir vaizdo reportažų kūrėjas Skirmantas...

Skaitytojo klausimas: prie ežero radome kažkokį gyvį, kas tai galėtų būti? (1)

Grynas skaitytojas Valdas kreipėsi prašydamas padėti nustatyti, ką jis rado prie ežero. Atsako...